Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Laima Andrikienė
|
Laima Liucija Andrikienė - tai dar kol kas Pipedija nepasigilino į tai, ką šioji konservatorė, buvus seimūnė, o dabar - europarlamentarė galėtų būt prisidirbusi.
Šiaip jau savo laiku buvo gan pagarsėjusi dėl trijų dalykų - specialiai anai įsteigtos Europos reikalų ministerijos, katros ministrė ji buvo, "Andrikienės laiko" įvedimo bei rinkėjo sutraiškymo automobiliu viešame renginyje.
Ai, dar kadaise pabėgo iš partijos Tėvynės sąjunga (konservatoriai), įkūrė savo kažkokią tai Tėvynės liaudies partiją vien tiktai tam, kad nieko nepešusi ir nepakliuvusi į Seimą paskui nuleidus galvą sugrįžtų atgal.
Andrikienės ministerija
Senais laikais jautis, pagrobęs gražuolę Europą, ją ant savo nugaros į Kretą plukdė. O naujaisiais laikais Andrikienė Lietuvą į Europą stūmė.Eldėdėpė žodžiais ir deklaracijomis Lietuvą į Europą vedė nuo devyniasdešimt antrųjų iki devyniasdešimt šeštų metų, bet visas Eldėdėpė darbas buvo trypinėti vietoje atgręžus veidą į Vakarus ir laukiant saulės iš Rytų patekant.
O kai koncervai laimėjo rinkimus devyniasdešimt šeštais, tai buvo sukurta Europos reikalų ministerstva, kokios dar Lietuvoj nebuvo buvę. Ir Andrikienė buvo Vagnoriaus pastatyta ant tos ministerijos vairininko tiltelio.
Ta ministerija Eldėdėpė buvo kaip ašaka gerklėj - nei praryt, nei išspjaut. Ne tiek dėl Europos reikalų, kiek dėl to, kad ministerija buvo atsakinga ir už užsienio investicijas, ir už privatizavimą. Didelių įmonių vadai buvo jau dėl visko susitarę, viską išsidalinę, o čia ta Andrikienė leptelėjo: valstybės kontoros bus privatizuojamos per tarptautinius konkursus. Susinervino kai kurie...
Vagnoriui pasivaideno, kad Evropos ministrė savo šešėliu gali patį Karalių Saulę - Ministrą Pirmininką - uždengti. Todėl ilgai nelaukęs sugalvojo planą chuliganą - “Europos laiką” - ir pakišo jį Andrikienei. O ta nesuprato, kad ne viskas auksas, kas auksu žiba. Ko ministras pirmininkas prašė, tą ministrė padarė. Ir guzus prisiėmė - tiek gavo į kaulus, kad keliems vyrams būtų užtekę.
Pabaiga buvo tokia: ministeriją panaikino, Andrikienę iš ministrų išpirdino, jos darbuotojus išdalino kitiems ministrams.
Kiti gi pasakoja, kad su ta ministerija dar juokingiau buvo. Laimėje rinkimus konservatoriai apsižiūrėjo, kad turi labai gerą ir nuostabią ministrę - Laimutę, bet nėra nei vienos anos vertos ministerijos. Paklausta, kam norėtu vadovauti Laimutė atšovė maždaug taip: "Noriu pareigų, kurios labai rimtai skambėtu, galėčiau daug keliauti, dalyvauti priėmimuose bei rautuose, bet už nieką rimtai atsakyti ar daryti nereikėtu".
Tai konservatorių išminčiai paėmė ir sufantazavo naują ministerija, atitinkančią visus Laimutės reikalavimus ir pavadino aną Europos reikalų ministerija. Kai nebeteko ana to posto, tai ir tos ministerijos niekam daugiau nebereikėjo. Tai ir panaikino aną po velniam be jokio nuostolio Lietuvai.
Andrikienės laikas
Buvo laikai, kai Lietuvoj pinigai buvo ne litai, o "žvėriukai". Jie buvo priimami visose parduotuvėse ir kabakuose. "Žvėrelius" apyvarton įvedė Vagnorius, kuris buvo Vyriausybės galva. Kai su tais šūdo pinigais žmonės apsiprato, Vagnorius sugalvojo dar vieną reformą - įvesti Lietuvoje Europos laiką. Suprask, grįžti į Lietuvos laiką, prieškarinį. Kad būtų išlaikytas pilnas prieškarinės nepriklausomos Lietuvos valstybės tęstinumas, skant.
Pats Vagnorius pabijojo siūlyti - liepė, kad šitą darbą padarytų Andrikienė. Jos ministerija buvo Europos reikalų, laikas irgi buvo pavadintas Europos laiku, suprask, kas kitas, jei ne šita ministrė, ir turi tokias reformas siūlyti.
Ta padarė visus pojektus ir pasiūlė: laikas Lietuvoj bus kaip Vakaruose, kaip Berlyne, Paryžiuje, Romoje. Vyriausybė vienbalsiai pritarė, bet žmonės pasiuto: tamsu jiems, ir gana! Varšuvos laikas, kuris padarytas toks, kaip Berlyne, mums netinka - mums su lenkais nepakeliui! Žmonės pavadino tą laiką “Andrikienės laiku”. O Vagnorius ir jo nuopelnai liko pamiršti. Nors jis buvo tikrasis to laiko tėvas. Paksas po Vagnoriaus tapęs Vyriausybės galva su Kutraite ir Vanagaite ”Laimutės laiką” panaikino. Lietuva vėl grįžo arčiau Maskvos, kad būtume per vidurį - nei Rytuose, nei Vakaruose. Taip ir gyvename - nei Rytuose, nei Vakaruose.
Gal dėl to liaudis pasakoja ir kitą istoriją, kuri porina, kad tą laiką sumąstė pati Andrikienė: patapusi tokios svarbios ministerijos ministre Laimutė apsižiūrėjo, kad skraidant į Europą, katros reikalus ana tvarkė, reikia kaskart persukti rankinio laikroduko strėlytes vienai valandai. O ir mobiliaką tekdavo perjungti tai pačiai valandai, jei keliom dienom skrido.
Baisiai jai tas nepatogu pasirodė, mat už valdiškus pinigus skraidydavo į įvairias Europos gražias vietas kas antrą dieną, tai nesukdama sau galvos paėmė ir prastūmė įstatymo pataisą, kad Lietuvoje būtų įvestas toks pats laikas, kaip Airijoje ar Portugalijoje. Girdi, dažnai skraidantiems jos ministerijos biurokratams taip bus patogiau - nereikės laikrodžių gadinti sukinėjimais.
Na, biurokratams ir Laimutei gal ir tikrai buvo geriau, bet Lietuvos gyventojai atsidūrė visiškoje tamsoje - ypač žiemą, kada pagal Andrikienės laiką temti pradėdavo jau 14.00 val. Vasara - irgi, apie 21.00 val. - jau prieblanda ir vaikams tekdavo drožti namo nedažaidus.
Užtat atsibundi paryčiui, kokią 6.00 ryto - o saulelė jau aukštai danguje ritinėjasi, kepina tuščias gatves ir pliažus. Tai kai visų palengvėjimui pagaliau išgrūdo tą Laimutę iš ministrų, tai kartu su ministerija ir tą jos idiotišką "Andrikienės laiką" panaikino.
Labai dėl to džiaugėsi Lietuvos žmonės, kurie savo kailiu pajuto, kas būna, kai pradedami gamtos įstatymai kaitalioti.
Andrikienės avarija
O tai dar buvo siaubingai garsi istorija Kaune, kur pagarsėjo Laimutė tuom, kad atvažiavo į Šustausko mitingą kažkokį dėl Telekomo privatizavimo, nes norėjo pašnekėt apie tai, kad Šustauskas neteisus, tai aišku gi, kad Šustauskas buvo pačiame pakilime ir žmonių buvo daug, tai aną apsupo kauniečių minia ir ėmė mašiną siūbuot, idantinai apverstų gal. Tai kadangi tie kauniečiai jai nepatiko, tai įjungė užpakalinę pavarą, pavažiavo, įsibėgėjo ir nurūko į savo valdas. O apstulbę žmogeliai tuo tarpu siautėjo ir staiga visai ten šalimais pamatė kauniečio lavonėlį. Oj tai kilo triukšmo, kaip Laima Andrikienė įvažiavo į minią ir sutraiškė būrį žmonių ir kelis negyvai, tai skandalas buvo ant visos Lietuvos.
Žinoma, po ekspertizių paaiškėjo, kad sužeistų nebuvo, o tik vienas miręs, ir kad jis pats po ratais palindo ir mirė ne nuo sutrenkimo, bet iš piktumo, t.y. širdies smūgio, bet juk tą patį mes girdėjome ir apie Sausio 13-osios aukas iš Kremliaus ekspertų, nors reik pasakyti, kad visgi kažkaip ten gavosi, kad iš visos minios teatsirado viena liudininkė, katra matė, kaip ten Laima Andrikienė įvažiavo, o paskui dar per teismus paaiškėjo, kad ir ta liudininkė nieko nematė, o tuo tarpu kiti šustauskininkai, kurie tą mašiną vartė, buvo gal už 10 metrų nuo tos mašinos patys nieko nematė, o ta liudininkė net mašinos spalvos neatsiminė ir žodžiu, dabar pasakyk kad gudrus, kaip ten buvo...
Taip ir prigijo tautoje pravardė - Kruvinoji Laima, taip kad čia jau visiems verta žinoti, kaip būna, kai šūdas pakliūna į ventiliatorių...
Šiaip dar visokie gandai
O betgi tačiau atsekėm, kad jinai gi pasirodo, buvo labai aktyvi Tviteryje iki vasaros pradžios. O paskui - ėmė ir dingo, ir iki pat dabar nei nieko nei neparašė! Tai čia lygiai taip pat, kaip ir su Česlovo Jezersko tviteriu - irgi tvitino tik kol rinkimai buvo...
Dar Laima Andrikienė turi savo internetą, tokį beveik kaip kokį blogą, bet kiek paskaitėm, tai vien kažkokia politinė mūra tenai, ir dar trečiuoju asmeniu vis apie šiąją politikę, tai aiškiai, kad ne ji ten rašo, o kažkas kitas, o ji pati aišku su rinkėjais pati tiesiogiai ir nebendrauja ten matyt... Dar radom nuorodą į jos esą dienoraštį, tai paaiškėjo, kad tas adresas išvis neveikia.
Tai čia kaip visada su tais politikais - pakol rinkimai, tai geručiai ir reklamuojasi, o paskui - surask, kad nori! O dar buvo kalbos, kad prezidente norėtų tapti...