Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Kvadratinės raidės
Rusų kalba, dar dažniau internetuose užvadinama kaip kvadratinės raidės, nes nesuprantamos niekam. O taip yra todėl, kad rusų kalbos abėcėlė atrodo kaip iš kampuotų kvadratų padaryta. Taigi ogi rusiška kalba populiari visai Lietuvoj, netgi populiarumu gali varžytis su lenkų kalba, nors gimusių kalbėtojų skaičiumi pastarąjai smarkiai neprilygsta. O tarp visokių senių tai daugiau jų moka rusų kalbą, nesgi anglų kalba kadais buvo menkai žinoma...
Taigi daugeliui kvadratinės raidės ir rusų kalba puikiai žinoma, kaip šaltinis tokių žodžių, kaip kad naxuj, žopa, huj ir panašių, katrų prasmės dažnas lietuvis visiškai nenutuokia, o bet tačiau vartoja kuo plačiausiai!
Tai aišku, Rusija - šiosios kalbos tėvynė, kvadratinių raidžių šaltinis, ar, kaip kas nors negražiai ir neleistinai pasakytų - tai šikna, iš kurios visa tai kampuotų raidžių nesąmonė sklinda.
Kirilicos - kvadratinių raidžių istorija
Kirilicą arba kvadratines raides sukūrė dar IXa. tokie du stačiatikių šventieji, vienuoliai Kirilas ir Metodijus, gyvenę kažkur tenai, kur šiais laikais yra Šiaurės Makedonija. Nuo pirmojo jų, Kirilo, kilo ir šių raidžių pavadinimas. Istorija skamba absurdiškai, bet dar absurdiškiau yra tai, kad ji reali.
Bet reikalas gi toksai, kad tais senoviniais laikais buvo plačiai naudojamos lotyniškos raidės bei graikiškos raidės, o visi krikščionybės raštai ir būdavo anuomet rašomi arba graikiškai, arba lotyniškai. Ir tų raidžių visiems pakako, ir niekas nematė jokios problemos. Jei reikdavo kažką užrašyti kokios nors kitos tautos kalba - tai irgi puikiai tam tikdavo lotyniškas ar graikiškas raidynas. Kam prireikė naujų raidžių?
Reikalas gi buvo toksai, kad šitie du broliai nelabai mokėjo nei rašyti, nei skaityti. Bet labai norėjo išmokti. O kadangi tuose kraštuose anais laikais raštingumas buvo beveik nulinis, tai viskas, ką jie įstengė - tai labai fragmentiškai pramokti vienos-kitos graikiškos ir lotyniškos raidės, kaip ir vieno-kito tokio skiemens. O paskui, negalėdami nei aiškiai graikiškai, nei lotyniškai rašyti, bandė perrašinėti kažkokias maldaknyges tomis raidėmis, kurios jiems patiems gavosi - graikiškų, lotyniškų ir pačių išgalvotų raidžių mišiniu. O paskui nutarė užsiimti ir švietimu - tas maldaknyges kitiems dalinti.
Ir štai čia paaiškėjo, kad ir kiti aplinkui lygiai taip pat nei vieno alfabeto nemoka visvien, ir jokių neatitikimų nepastebi. Bet kartu visvien visus reikia mokyti. Tai jie ir ėmė mokyti, tuo tikslu įkūrę mokyklėlę. Štai taip gavosi beraščių išradėjų sukurta mokyklėlė beraščiams.
Kad ir kaip juokingai skambėtų, šitas Kirilo ir Metodijaus mokymas davė labai daug naudos, realiai tame regione išplito raštija, kad ir kitokia. Iki tol tenai išvis jokios raštijos nebuvo. Taigi, Kirilo ir Metodijaus išgalvotos raidės visai pasiteisindavo, tad ėmė plisti į tas šalis, kurios buvo labiau atsilikusios, laukinės, visiškai jokios raštijos neturinčios. Taigi, dabar pagal kirilicos paplitimą galima nustatyti, kaip ir kur iki tų laikų dominavo totalinė beraštystė.
Vėlesniais laikais, per carinę ir sovietų okupacijas daugelyje šalių kirilica buvo diegiama per prievartą. Pvz., Moldavija buvo priversta rašyti viską kirilica, nors iki tol rašė normaliomis lotyniškomis raidėmis. Panašiai buvo ir Lietuvoje spaudos draudimo metais, kai žmonėms buvo kišamos knygos, užrašytos kvadratinėmis raidėmis, bet atseit lietuvių kalba.
Šiais laikais kirilica vis dar naudojama daugelyje šalių, tokių, kaip Rusija, Baltarusija, Ukraina, Bulgarija, Serbija ir panašios. Kai kurios šalys, nenorėdamos nieko bendro turėti su rusų kultūra, atsisako kirilicos ir pereina į lotynų abėcėlę, kaip pvz., šitai padarė Kazachija.
Rusų kalbos nauda ir informacijos šaltiniai
Visai ne paradoksas, bet rusų kalba skaito ir informacijos ieško tie seni perdylos, kas tiesiog neturi smegenų, kad išmoktų skaityti ir suprasti angliškai. Tai tada ir eina pasiteisinimai, esą rusų kalba esą yra kokios tai geros literatūros. Vienok jei paklausi, konkrečiai kokios, tai gauni visokių nerišlių kliedesių, išsisukinėjimų ar papasakojimų apie kokį tai Dostojevskį ar dar kažką panašiai beprasmiško, niekam nereikalingo ir neįdomaus.
Soriukas, jūsų dostojevskis net Pipedijoje vardan bajerio šalia Stendalio neatsidurtų pagal prasmingumą, o šalia Hesės - pagal gebėjimą pilstyti iš tuščio į kiaurą, taip kad nekliedėkit jūs apie didžią rusų literatūrą, nes šitais kliedesiais netgi ir patys juos skleidžiantys rusai netiki. Tiesiog nenusišnekinėkit, nes tokios kalbos tėra bezdalai.
O kitais atvejais, kai kas nors pasako, kad rusų kalba esą yra daug geros mokslinės-techninės literatūros, tai paklausi, iš kokios kalbos į rusų kalbą ta literatūra versta, tai išsyk toksai aiškintojas užsiparina ir užsičiaupia. Todėl užsiparina ir užsičiaupia, kad būtent taip ir yra - praktiškai visa, ypač naujesnė tokia literatūra, leidžiama rusų kalba, yra banaliai verstinė, daugiausiai iš anglų kalbos. Ir, negana to, ta literatūra būna gerokai pasenusi, nes nuo vertimo iki publikacijos praeina nemažas laiko tarpas. O ir vertimai dažnai būna prasti, o kartais - tiesiog tragiški.
Taigi, nėra nieko gero rusų kalba ir nereikia čia guostis, kad esą rusiškai kažką skaitai, tai esą kažką žinai. Toli gražu taip nėra.
Kvadratinės rusų abėcėlės raidės norintiems išmokti
Štai čia jums pateikiame sąrašą visokių rusiškų kvadratinių raidžių, kurias galite pasimokyti. Nors nelabai net žinome, ar yra kokios nors prasmės tam mokymuisi. Bent jau kol kas nesuradome nieko, kas būtų rusų kalba gero. Visgi galite bandyti, jei jau taip norite. Mes jums čia ir padėsime.
Va tokia yra visa abėcėlė didžiosiomis kvadratinėmis raidėmis:
- АБВГДЕЁЖЗИЙКЛМНОПРСТУФХЦЧШЩЪЫЬЭЮЯ
Tai ir mažosiomis irgi abėcėlę pateikiame, kad irgi pasimokyti galėtumėt:
- абвгдеёжзийклмнопрстуфхцчшщъыьэюя
Kaip matote, rusų kalbą išmokti labai lengva.
Kas sugalvojo pavadinimą - kvadratines raides?
Daugelį kamuoja klausimas, kas sugalvojo tas kvadratines raides, kaip pasakymą. Tai čia visokių yra teorijų, bet visokie blogosferos senbuviai sako, kad matomai plačioje visuomenėje šitą pavadinimą paskleidė dar patsai Aurelijus Katkevičius, kai dar turėjo savo blogą kažkur LiveJournal sistemoje. Tai ėmė ir prigijo.
Kiti gi sako, kad ir patsai Aurelijus Katkevičius iš kažko nugirdo, tai čia išties ne jo esą sugalvota. Bet jei ir ne jo sugalvota, tai matomai visvien prisidėta.
Ankstyviausias kvadratinių raidžių paminėjimas visgi priklauso ne Katkevičiui, nes yra labai labai senas. Anoksai ankstyvų laikų lietuvių kultūrininkas Andrius Vištelis-Višteliauskas (1837-1912), kovojęs prieš carinius lietuvių kalbos draudimus, kartą parašė tokį pusiau humoristinį straipsnį apie abėcėlę, kur dėliojo, kad lotyniškos raidės esančios apvalios, todėl tinka regai ir nevargina akių ir yra sveikos. O štai rusiškas alfabetas - visas kvadratinis ir su stačiais kampais, žeidžia ir dirgina akis, todėl kenkia regėjimui. Todėl jei nori turėti sveikas akis, tai reikia grąžintis tikrą lietuvišką raidyną, kuris yra uždraustas.
Tai šitą temą atrado tokia garsi naujų laikų kultūrologė ir istorikė Daiva Vilkelytė - ta pati, kuri po truputį jau baigia užkapot Venclovų muziejų.
O išties tai mes nežinom, kas čia tą sugalvojo, žinom tik, kad jau gana seniai šitas pasakymas egzistuoja. Pipedija čia jums ne koks duomenų šaltinis, kad aiškintų, iš kur kas atsirado. Mes skirti klaidinimui ir balamutinimui, o ne kažkokiai teisibei.