Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Krebso ciklas
Krebso ciklas arba citrato ciklas, paprastai kalbant, yra tiesiog toksai ciklinis daugumos maistinių medžiagų gamybos būdas organizme, kur maistines medžiagas organizmas gali gaminti vieną iš kitos, jas viena į kitą versdamas ir taip apsirūpindamas dauguma tų medžiagų, kurios būtinos, o kartu dar ir prasimaitindamas iš taip pagaminamos energijos. Dar Krebso ciklas kartais vadinamas citrinos rūgšties ciklu, nes šioji yra viena iš esminių tame cikle dalyvaujančių medžiagų, per kurią tas ciklas ir išvis buvo atrastas.
Krebso ciklas yra viena iš pačių nykiausių ir nekenčiamiausių temų gydytojų, o tiksliau - medicinos studentų tarpe. Jie tą ciklą turi kalti atmintinai, nes šitas ciklas yra pats svarbiausias metabolinis procesas iš visų procesų, kurie tik vyksta žmogaus organizme. Išvis nėra jokio kito proceso, kuris bent jau galėtų lygintis savo svarba su Krebso ciklu. Taigi, arba tu supranti Krebso ciklą, arba tu nesupranti fiziologijos ir metabolizmo ir negali būti gydytoju.
Bet kartu Krebso ciklas yra nykus, nuobodus, sunkiai suprantamas, beveik neiškalamas ir todėl varantis studentus į visišką neviltį. Jie bijo Krebso ciklo, nekenčia jo, nekenčia dėstytojų ir egzaminuotojų, ir neretai būtent per Krebso ciklą iškrenta iš medicinos. Daugelio medicinos pakraipos įstaigų programų statistiniai tyrimai rodo, kad vidutiniškai 64% iš medicinos išmetamų studentų yra išmetami būtent dėl to, kad neišlaikė Krebso ciklo. Tiesa, kai kuriuose universitetuose tas procentas gali pakilti netgi ir iki 73% ar dar daugiau, o kai kuriuose nukrenta maždaug iki 51%. Bet kuriuo atveju Krebso ciklas sudaro daugiau, kaip pusę visų tokių atvejų. Taigi, jei kada nors mokysitės mediciną, pradėkite nuo Krebso ciklo dar tada, kai jo nereiks, nes nuo Krebso ciklo priklausys jūsų likimas.
Krebso ciklas yra gana painus, tad paprastai jį nupasakoti gana sunku, nes jame dalyvauja visa krūva skirtingų medžiagų, ciklas susideda iš labai daug etapų (skirtingai skaičiuojant, dažniausiai išskiriama nuo 8 iki 10 ciklo žingsnių). Negana to, dar ir paskiros ciklo dalys kartais sudaro nuosavus, mažesnius ciklus, kur vyksta būtent ciklinė medžiagų apykaita. Ir dar, negana to, ir prie paties Krebso ciklo, ir prie ciklų, kurie su juo susiję, kabinasi dar ištisos grupės kitų visokių reakcijų. Taigi, atmintinai Krebso ciklo išmokti beveik neįmanoma. Kartu protingai suprasti jį irgi beveik neįmanoma, nes jis pernelyg komplikuotas.
Dar daugiau, kai kurie Krebso ciklo etapai skirtinguose organizmuose gali kažkiek skirtis ar netgi būti atvirkšti, taigi, jei jau iš mokslinės pusės pažvelgiam, tai tada viskas dar labiau susikomplikuoja.
Pagrindiniai Krebso ciklo etapai yra šie:
- Citrinos rūgštis arba citratas keičiamas į izocitrinos rūgštį (izocitratą)
- Izocitratas keičiamas į oksalosuksinatą (daugelyje diagramų šis etapas praleidžiamas)
- Oksalosuksinatas keičiamas į alfa-ketoglutaratą
- Alfa-ketoglutaratas keičiamas į suksinilo koenzimsintetazę
- Suksinilo koenzimsintetazė keičiama į suksinatą
- Suksinatas keičiamas į fumaratą
- Fumaratas keičiamas į L-malatą
- L-malatas keičiamas į oksaloacetatą
- Oksaloacetatas keičiamas į citratą
Aišku, skirtinguose šito ciklo etapuose dar sudalyvauja ir krūva kitų medžiagų, sunaudojama ar atvirkščiai, išskiriama energija, o taip pat susidaro įvairios medžiagos, kurios naudojamos kituose procesuose. Vienas iš esminių momentų šiame cikle yra tai, kad gaminantis suksinatui, suveikia ir dar vienas mažesnis ciklas, kurio metu suisdaro adenozintrifosforo rūgštis, kuri yra vienas iš esminių energijos pernešimo junginių organizme.
Kaip manoma, Krebso ciklas galėjo atsirasti gal netgi anksčiau, nei susidarė pirmieji tikri mikroorganizmai, t.y., atsirado kaip ta cheminė reakcija, iš kurios atsirado gyvybė. Vėliau toksai ciklas tapo visų gyvų organizmų pagrindu, t.y., visi gyvieji organizmai, pradedant dumbliais ir baigiant žmonėmis, yra varomi įvairių Krebso ciklo variantų. Toksai Krebso ciklo išplitimas yra susijęs su jo universalumu: jis paplitusias organines medžiagas transformuoja vieną į kitą, todėl ląstelės gali maitintis pačiais įvairiausiais maisto šaltiniais, įskaitant ir įvairius cukrus, ir riebalus, ir baltymus, o esant reikalui - gali daugelį tų medžiagų dar ir transformuoti vieną į kitą, taip pasigamindamos ir sau reikalingų statybinių medžiagų.