Kasta

Kasta - tai tokia žmonių rūšis, kur jau likimas kaip nors viską priskyręs ir sutvarkęs taip, kad jei jau esi tam tikros kastos, tai kitos kastos nebebūsi. Klasikiniu atveju kastos žinomos iš Indijos, kur kažkurio išvis tarpusavy netgi bendrauti nevalia, ir vienos kitų darbų daryti - šiukštu!

Visgi nors kastų sistema yra uždrausta, daug kur ji egzistuoja. O ir Europa ne taip seniai turėjo gi visokias visuomenės klases, kurios kad ir ne taip griežtai, betgi irgi buvo panašiai kaip kastų sistema. O galų gale, ir visoksai rasizmas irgi čia pat stovintis buvo, ir netgi ir dabar tebestovi vietomis.

Žodis "kasta" kilo iš ispanų kalbos žodžio "casta", kuris reiškė rasinę rūšį, rusietą su socialinėmis teisėmis, mat kažkada senovėje ispanai skaitė, kad šitaip žmones rūšiuoti apsimoka.

Indijos kastos

Indijos kastų sistema buvo tokia griežta ir išvystyta, ir tiek ilgai išsilaikiusi, kad jau daug vėliau tapo tiesiog pačios kastos sąvokos sinonimu. Indijos kastos nebuvo griežtai rasinės (nors su rasinėmis ypatybėmis visgi kažkiek siejosi) - jų esmė buvo pirmiausiai socialinė, paveldima ir nekintama.

Indijos kastų sistema

Esminės kastų santykių taisyklės buvo labai paprastos:

• Niekas neturi teisės tuoktis su kitos kastos žmogumi
• Niekas neturi teisės valgyti su kitos kastos žmogumi
• Niekas neturi teisės daryti kažkurių kitos kastos darbų
• Tie, kas nesilaiko taisyklių, tampa atstumtaisiais ir pasmerkiami pražūčiai

Indijoje buvo kelios pagrindinės kastos, vadinamos varnomis (su paukščiais nepainioti!). Čia šitos varnos:

• Brahmanai - visokie šventikai, mokytojai, filosofai ir mokslininkai
• Kšatrijos - kariai, administratoriai, pareigūnai ir vadovai
• Vaišijos - žemdirbiai ir pirkliai
• Šūdros - visokie tarnai, virėjai, juodadarbiai

Visos šitos kastos-varnos dar dalinosi į begalę subkastų, vadinamų džati. Tos džati kastos buvo mažesnės ir specializuotos, ir irgi smarkiai viena nuo kitos atskirtos, kažkuo primenančios netgi viduramžių cechus. Pavyzdžiui, viena kasta galėjo užsiimdinėti audinių audimu, kita - ožkų auginimu, trečia - žvejyba, ketvirta - puodų žiedimu. Ir tos kastos irgi būdavo apribotos, negalinčios tarpusavy tuoktis ir maišytis, netgi jei būdavo vienos didesnės kastos dalimis. Pvz., 1931 metais buvo surašytos visos Indijos kastos - sumoje jų gavosi maždaug apie 3000.

Be šitų buvo dar viena bekastė kasta - tai tie atstumtieji. Ta bekastė kasta vadinosi dalitai arba neturintys kastos.

Europiečiai, Britų Imperijos dėka buvo suvokiami kaip superkasta, turinti teises būti aukščiau visų kastų - kaip brahmanai ir kšatrijai vienu metu, ir dar ir neprarandantys savo kastos teisių, netgi jei pažeidžia kastų taisykles. Kitaip tariant - aukščiau visų.

Vaišijos ir šūdros buvo gi paprastosios kastos, kurios juodesnius darbus dirbdavo.

Atstumtųjų kasta arba kastos neturintys, vadinosi dalitai. Šitos atstumtųjų kastos buvimo tikslas buvo paprastas: kad visi, kas tik pabandys pažeisti kastų taisykles, būtų pasmerkti. Žmogus, išmestas iš kastos, negalėdavo netgi vandens iš bendro šulinio pasisemti, ar kokio nors darbo dirbti. Negalėdamas darbo dirbti, būdavo priverstas mirti iš bado. O nebūdamas priimamu į jokius namus, dažniausiai būdavo tiesiog suėstas kokių nors laukinių plėšrūnų.

Indijos kastų žlugimas

Vienok kadangi valdant britams, po truputį Indijoje prekybos radosi daugiau, keliai darėsi geresni, tai dalitai gavo galimybę išgyventi, ėmėsi burtis su klajokliais, o ilgainiui prarado tą atstumtumo ženklą. Netgi nebūdami kastoje, jie jau likdavo gyvais, užsiimdavo kokia nors prekyba (kad ir paslapčia, nes tai turi būti vaišijų veikla) ar įstodavo į kariuomenę (irgi paslapčia, nes tai vienos iš aukštųjų kastų - kšatrijų veikla).

Kita vertus, tie patys britai kastų sistemą išnaudojo ir savo tikslams - nes jiems taip buvo žymiai paprasčiau. Pagal britų supratimą, vienos kastos buvo aukštesnės už kitas, ir norint gerai valdyti tą nenormalią Indiją, reikėjo išrinkti tinkamas kastas ar subkastas, per kurias visas valdymas ir vyktų. Taigi, britai visus klasifikavo kuo detaliau ir statė į kažkokią kastų hierarchiją. Savaime aišku, visi tie indai, pakliūdami į hierarchinę sistemą, norėdavo papulti kuo aukščiau ir dėl to imdavo spausti kitus, o patys stengdavosi britams kuo labiau įtikti.

Taigi, jau per pirmus keliasdešimt britų valdymo metų kastų sistema gerokai suhierarchėjo ir susmulkėjo. Vietoje keturių bazinių kastų (varnų) ir kelių dešimčių kažkiek specializuotų ėmė rastis šimtai, o paskui - netgi ir tūkstančiai kastų. 1931 metais buvo sudarytas paskutinis kastų sąrašas - jame kastų jau buvo 3000. Aišku, kad į neįmanomai mažas grupeles išsmulkintos kastos taip išsilaikyti jau nebegalėjo, ypač dar kai radosi po truputį vis geresnės galimybės iš tos kastų sistemos iššokti. Dar daugiau - kartais netgi buvimas atstumtųjų kastoje ėmė darytis naudingesniu ir patogesniu, nei buvimas toje biurokratinėje kastų hierarchijoje.

Ypatingai kastų sistemą žlugdė krikščionybė: bet kuris indas, persivertęs į krikščionį, automatiškai būdavo išskiriamas iš kastų sistemos, nes krikščionybėje visi yra lygūs. O ir islamas su ta kastų sistema kad ir nesipjaudavo, bet kastų sistemą irgi laikė neislamiška, tai nelabai tinkama, juoba ir pagoniška, todėl netgi atstumtasis, jei tik atsivertęs į islamą, tapdavo aukščiau bet kokio brahmano ar kšatrijos. Žodžiu, susidūrusi su neinduistinėmis religijomis, kastų sistema išsyk imdavo strigti.

Čia dar turim pasakyti, kad patys britai į kastų sistemą žiūrėjo kaip į labai keistą, egzotišką ir nenormalų nesusipratimą, kuris gali teikti nemažai pasitenkinimo tiems, kas mėgsta visokias biurokratines klasifikacijas. O kadangi britų administracijoje jau ir tais laikais buvo nemažas kiekis anankastinį asmenybės sutrikimą turinčių asmenų, tai visa ta biurokratinė klasifikacija augo tiesiog neįtikėtinu greičiu ir durnumu.

Žodžiu, kastų sistema Indijoje jau apie XIXa. pabaigą po truputį ėmė byrėti, o indai tuo ėmė vis labiau ir labiau piktintis - esą britai su savo europietiškumu šitaip žlugdo tradicinę visuomenę ir jos gyvenimo būdą. Ir paradoksaliu būdu gavosi taip, kad kai Indija gavo nepriklausomybę, tai ir kastų įtaka buvo panaikinta, o atstumtieji savo teisėmis prilyginti visiems kitiems.

Tai taip galų gale ta kastų sistema paskui ir subyrėjo.