Bulgarkė

Kažkokia jauna moteris, pasiėmusi bulgarkę, nuo savęs nusipjauna skaistybės diržą. Asociatyvinė vizuali asociacija.

Bulgarkė arba fleksas oficialiai pagal kalbainius yra vadinama kaip kampinis šlifuoklis, bet dar nesame girdėję, kad kas nors kur nors taip šitą įrangą vadintų. Išties gi tai tiesiog toksai diskas, kur sukasi ir juo ką nors galima pjauti ar šlifuoti.

Abu pavadinimai, ir "fleksas", ir "bulgarkė", yra kilę nuo gamintojų. Originalus pavadinimas yra "fleksas", dar kartais ir mažybiškai pavadinamas kaip "fleksiukas". Šitas pavadinimas kilo nuo išradusios firmos, katra 1954 ėmė gaminti tokį prietaisą. Firma vadinosi "Ackermann Schmitt FLEX-Elektrowerkzeuge GmbH", ir gamino tą prietaisą su prekiniu ženklu "Flex".

Gi tuo tarpu SSRS tokio prietaiso nebuvo iki maždaug 1970, kai pirmus tokius ėmė įvežinėti iš Bulgarijos, kur jie vadinosi "Спарки Элтос" (nes bulgarai irgi rašo kvadratinėmis raidėmis), o ant jų pačių būdavo užrašas "Eltos". Tai kartais dar ir eltomis vadindavo, tipo "elta".

Visgi SSRS nusistovėjo pavadinimas "bulgarkė" arba "bolgarkė", pagal kilmės šalį, o toksai pavadinimas iš rusų kalbos sumigravo ir į lietuvišką statybininkų žargoną, o jau paskui ir į bendrinę kalbą.

Bendrai tai bulgarkė yra geras prietaisas, bėda tik viena - neretai žmonės su kokia nors bulgarke sau nusipjausto pirštus, ir tai viena iš dažnesnių traumų, su kuriomis susiduria traumotologai. Ir ne visada tuos nusipjautus pirštus gaunasi prisiūti. Ką padarysi.