Kaltės prezumpcija

Kaltumo prezumpcija arba kaltės prezumpcija - tai čia kai jei jau kilo klausimas ar esi kaltas, tai reiškia, kad esi kaltas, kol neįrodysi kažkaip kad esi nekaltas. Visiškai atvirkščiai, negu nekaltumo prezumpcija.

Štai pavyzdžiui, kokioje nors civilinėje teisėje, jei kokia nors šalis negali įrodyti, kad įvykdė savo įsipareigojimus, tai ir yra kalta, nes neįrodė. Pavyzdžiui, atgabeno prekes, kokio nors prekių priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, tai paskui prekių gavėjas ir gali sakyti, kad nemokės pinigų ir kad negana to, jis apgautas, o tas kas prekes atidavė - dar ir kaltas, nes neturi įrodymų jokių, kad atidavė. Štai taip vat kaltumo prezumpcija ir veikia.

Dar būna kartais, kad kaltumo prezumpcija atsiranda ir baudžiamojoje teisėje netiesiogiai, nes pavyzdžiui, jei kas nors plikom rankom ką nors užpuolė, o tas užpultasis apsigindamas nušovė užpuoliką, tai būna klausimas ar tikrai buvo būtinoji gintis, ir tada jau tas kuris turėjo pistoletą, preziumuojamas kaltu, o beginklis nekaltu. Taip štai gaunasi irgi kažkokia kaltės prezumpcija arba kažkas į ją panašaus.

Bendrai tai Konstitucija rašo, kad visi nekalti, kol neįrodė kažkas priešingai, bet taip jau gaunasi, kad kartais būna ir kalti. Ir atsiranda koks nors tada neteisėtas praturtėjimas, pagal kurį jei turi pinigų, tai turi sėstis į kalėjimą tol, kol neįrodysi, kad nepavogei.

O dar be to, visi žino, kad Meilės ministerija visada remiasi kaltumo prezumpcija, nes kambarys 101 tam ir skirtas, kad visi prisipažintų ir persiauklėtų.