Jūros bjaurybės

Štaigi šitas jūrų vabzdys yra krevetė visame savo šlykštume. Ir kurgi čia kokia tai gėrybė, velns žina.

Jūros bjaurybės, arba jeigu mažiau susipratęs koks tai žmoga dargi sakytų Jūrų bjaurybės (su daugiskaita, nu nes jūrų yra daug), na o visai gi alternatyvioje realybėje gyvenantys neadekvatai sako neva tai Jūros "gėrybės", nors kur čia koks gėris, tai tik jiems vieniems, matyt, žinoti.

Pagal Pedivikiją, viskas, kas išgaunama iš jūros ir bent kažkiek valgoma, tai skaitosi kaip jūros bjaurybės. O mes manome kitaipgi, mat ne visas maistas iš jūrų yra bjaurus arba nevalgomas - yra ir tokio, katras labai gerai su alumi lenda.

Ogi jūros bjaurybės savo gyviais beveik visiškai sutampa su gleivagyviais, tik čia gi jųjų labiau toksai jų porūšis, katras gi gyvena vien jūroje. Taigi būtų visokie jūrų vabzdžiai, moliuskai ir kitokie gi šlykštagyviai, katruos valgytų turbūtinai jebent koks tai ekstremalas irba savižudis, bet ne tai kai gleivagyviuose, čia nėra jokių šliužų, kirmėlių, varlių irgi visokių kitokių šlykštukų.

O kokių gi būna jūros bjaurybių?

Štai čia matote dar vieną šlykštų jūrų vabalą, katras krabas vadinasi. Šiukštu tokio neliest, bo kai įsikibs į švempelį, tai mažai nepasirodys!

Ogi visokių, ten jūrose matyt gyvūnai gyvena visai kitose sąlygose negu normalūs žemės padarėliai, taigi esti tenai belenkokių iškrypimų beigi išsigimimų. Ogi yra tokie jūros bjaurybių atstovai:

• Krevetės - taigi toks šlykštus vabalas su tarakono ūsais irgi kregždės uodega beigi dafiga kojų. Tikras frakenvabalas!
• Omarai beigi vėžiai - tokie nenormalaus dydžio vabalai, katrie dar turi vietoj rankų išsigimusias žnyples. O kuom aniedu skiriasi tai nežinom ir žinot nenorim, tik galim pridurti tiek, kad vėžys toks šlykštus, kad pagal jį buvo ir tokia baisi liga pavadinta.
• Krabai - kažkas panašaus į omarus, tik kad omaro kūnas yra falo formos, ogi krabas jau apvalainas ir turi tokį vėžlio kiautą. Anglų kalboje taipgi dar vadinasi mandavožkės.

Štaigi čia matote kaip midijos pisasi.

• Midijos - tai toks labiau gleivagyvis be kojų ir be rankų, turi tik du kiautus ir visą dieną iš vandens valo visokį šūdą. Nu tai kaip paskui tokį šūdaėdį reikia valgyt?

• Chlamidijos - šitas gyvis gyvena dažniau kelnėse negu jūroje.
• Austrės - šitas baisybes mėgsta gi visokie ponai. Ogi jos paprasčiausiai snarglių konsistencijos beigi skonio, tai kad tą skonį užmušti ant jos lašina tabasko padažus beigi citrinų sultis, taigi čia pačio austrių skonio nėra nei lašo. Ir nafig tokį reikia valgyti?
• Aštuonkojai beigi kalmarai - šitiegi gal mažiau šlykštus, ir parūkyti su alum gal ir visai nieko susivalgo.
• Žuvys visokios - tai čia gal jau ir visai ne bjaurybės, tiktai tiesiog kad iš jūros gelmių išgaunama; o jeigu dar moki jas paruošti, tuomet galima ir iš tikrųjų visai skaniai jų pavalgyti.

Ko gero yra jų ir dar daugiau, taigi šį sąrašiuką galima dar ir papildyti.

O tai kartų velnių visa šitai valgyt?

Ogi buvo štai kaip. Senais laikais, (maždaug prieš 165 000 metų) kai dar gyveno žemėj neandartiolai, anie išmedžiojo visus gi mamutus ir Europoje neliko normalios mėsos, taigi prancūzai iš skurdo ėmė ėsti ne tik jūrų bjaurybes, bet ir visus kitus gleivagyvius, ogi ypač straiges irgi varles. Tokią prielaidą darom, nes buvo rasti ten kažkur 165 000 metų senumo žvejojimo įranga su gleivagyviais, o prancūzai iki šiol išsipisinėja ir iš gero gyvenimo toliau visokias šlykštynes valgo.

Bet šiais laikais šitą skurdžių paprotį perėmė turtingieji kažkodėl tai. Nu tiksliau ne šiaip kažkodėl, ogi mat šiais laikais sugauti jūros bjaurybę kokią tai yra sunkiau ir kainuoja daugiau įrangos, negu pvz. sumedžioti garde auginamą kiaulę, o ir gaunamas kieks maisto yra daug mažesnis.

Visokie taigi protukai dargi atseit ištyrė tas jūros bjaurybes ir dabar ale rado, kad jose randama visokių gi vitaminų, mineralų, maisto medžiagų ir kitų gi naudų. O mes randame tik tiek, kad jei jūrų bjaurybę valgysite neparuoštą irba nešviežią, taip susirgsite baisine tryda irba vemsite fontanais dar baisiau, nei per patį baisiausią pachmielą.

Visokie šaltiniai beigi nuorodos

Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.