Ignalinos atominė elektrinė

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones, o jei tiksliau - panašu į šyvos kumelės sapną. Įtariame, kad čia tik gandai apie alternatyvią realybę, su šiuo pasauliu (aprašomais faktais, įvykiais, daiktais ir žmonėmis) neturintys nieko bendra. Todėl paskelbtas paneigimas, kuris viską neigia. Konkrečias pastabas skaitykite straipsnio aptarime. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti ir papildyti tinkamais faktais!

Šis straipsnis yra per rimtas netgi Pipedijai. Mes įtariame, kad šitą straipsnį parašė rimtasnukis faktopedas arba vikipedas, norintis pasireklamuoti Pipedijoje.

Ignalinos atominės aliektrinė - tai toks mistikos apgaubtas energetinis monstras Lietuvoje. Kitas, toks energetikos centras, yra nebent Merkinėje [1].

Monstro gimimas

IAE buvo pradėta statyti 1978 metais kažkur. Jį daugiausiai statė specialūs Tarybinės kariuomenės daliniai – vadinamas “stroibatu”, tad apie statybos kokybę galima nesunkiai spręsti. Jei taip būtų statomos šiuolaikinės “kartonkės”, tai jos matyt ir vėjo gūsio neatlaikytų, mat tada niekas nieko neskaičiavo – pinigų leista kiek nori, medžiagų – irgi. Statybos labai atsiliko nuo Partijos nustatytų terminų. O jie spaudė. Galų gale šiaip ne taip su puse galingumo pirmasis blokas buvo paleistas 1983 metų gruodžio 31 dieną. Amžininkai būktai pasakoja, kad statybos nebuvo pilnai baigtos, nedirbo liftai, o reikalams atlikti reikėdavo lakstyti į lauko tualetus. Šiaip ne taip išvargę pirmąjį bloką pulta baiginėti antrąjį, kuris turėjo būti paleistas 1986 metais. Bet tada ne iš šio nei iš to driokstelėjo Černobylis, tad statybos šiek užsitęsė, mat staiga paaiškėjo, kokia betvarkė gaubia tas statybas. Antrasis blokas buvo paleistas 1987 metų vasarą. Trečiasis blokas buvo pradėtas statyti ir užbaigta sbuvo apie 60 procentų. Vėliau priimtas sprendimas statybas sustabdyti, o jau neprigulnybę paskelbtoj Lietuvos – statybas nutraukti ir bloką išmontuoti. Ketvirtojo bloko statybos buvo kiek pradėtos, tačiau po to, kai driokstelėjo Černobylis, nutarta jas nutraukti. Jei neturite ką veikti prieš miegą galite pasiskaityti čia [2]

Mitai ir realybės beigi padavimai

Padavimų sukurta buvo daug ir visokių – daugiausia apie užmūrytus bokštuose kareivius it kokias karalaites. Betgi įdomybių buvo visokiausių. Pavyzdžiui, pasak vieno anoniminio internauto: „ne visa ir ne visi žino,kodėl ji buvo pastatyta Lietuvoje.Pirminiame plane ji buvo numatyta Baltarusijoje.Kad atsikratyt tuomečio Leningrado žydų ir buvo pastatyta būtent ten.O Europos žydai ir uždarė.Paklausinėkit senų Ignalinos gyventojų,kiek žydų buvo išsinuomavę patalpų,kol nebuvo atominės“.

---

Kalk sesute tu į klyną kad nesprogtų Ignalina....

Taip norėtusi paskaityti anųjų laikų tautinės masmedijos šedevrą – spaudalą “Sąjūdžio žinias”. Ten tokių mitų beigi padavimų buvo prirašyta kad būtų minties krūvai feljetonų prirašyti. Aišku, be vyravusios betvarkės buvo ir visokių kitokių priežasčių – informacija apie IAE nebuvo labai viešinama, jos darbuotojai su čiabuviais-pupuasais menkai bendraudavo, galų gale buvo proga visame gražume parodyti savo tamsumą.

Virusas

Kai Lietuva paskelbė neprigulnybę ir jąją kartu su Baltarusija beigi kitomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis realiai gavo, aišku, kilo visokiausių neramumų, o Visagine, tuomet dar Sniečkumi vadinamame, įtampa buvo didelė, nes beveik visi darbuotojai buvo po litevski ni bum bum ir atvykę iš kitur, daugiausia iš Rusijos. Kai kurie sėdėjo ant lagaminų ir laukė, kas čia bus (mat ėjo kalbos kad litovcai iki Kalėdų suvalgys visus rusus irgi pelėdas). O vienas iki apsiseilėjimo keršto litovcams-nacionalistams ištroškęs inžinierius pabandė palikti dovanėlę – virusą kompiuterinėse programose, kurios apskaičiuodavo reaktoriaus darbo parametrus. Virusas buvo paprastas – tiesiog su kiekvienu programos paleidimu nežymiai buvo sumažinama reaktoriaus galia, lyginant su realia. Tačiau ši gudrybė greit paaiškėjo, ir darbuotojui teko susipažinti su baudžiamuoju kodeksu. Tada spaudalai rašė, kad darbuotojo kaltė buvo kaip ir įrodyta, jo namuose buvo rastos programos išklotinės su virusu, tačiau kaip ir kas ten baigėsi – nežinia. Prokurorų prisiminimai irgi buvo aprašyti – kaip jie užsirakindavo viešbučio kambaryje ir bijodavo vakare kur nors išeiti, ypač algų mokėjimo dieną.

Kasetė

Pačiame metalo vogimo ir perpardavinėjimo įkarštyje, 1993 metais, iš IAE du lochai pavogė nenaudoto branduolinio kuro kasetę – virš 7 metrų kokius 250 kg sveriantį pailgą darinį, kurio pusę maždaug masės sudaro urano oksido tabletės, kitką – spalvotasis metalas cirkonis. Tiesiog pririšo ją prie autobuso dugno ir išvežė, manydami kad labai protingai padarė ir tuoj bus turtingi. Deja, būktai, metalą, ir tai ne visą, sugebėta parduoti, o branduolinę medžiagą po ilgo ir kantraus darbo saugumiečiai surado būktai kažkur užkastą. Kita vertus – uranas – gal ir kietai skamba, bet jo pirkėjas dažniausiu atveju neabejotinai turės kokį nors laipsnį. Beje, ogi pavogtąjį uraną surado kažkur giliai pakastą ne kas gi kitas, ogi Vytautas Pociūnas

Dekanidzė sprogdina Ignalinos AE

1994 metais Vilniaus brigados vadeiva Borisas Dekanidzė buvo nubaustas mirties bausme už savo visokius darbelius. Tuomet jo tėvas Georgijus Dekanidzė pagrasino susprogdinti Ignalinos AE. Visi labai peršiko, ir, spaudžiami užsieniečių, buvo sustabdyti abu blokai ir patikrintos visos patalpos. Sklido gandai apie kažkokias užsienio žvalgybų operacijas, bet kiek prisimenama Dekanidzė pats apie tai paskelbė per televizorius, o žinant kad užsieniečiai, tiksliau švedai, kurie iki pat įsipareigojimų uždaryti Ignalinos AE prisiimimo, labai teikė paramą Lietuvai, tada kas rytą teiraudavosi, ar dar nesprogo Ignalina, nėr ko norėti kad privertė susistabdyti. Na galų gale tada niekam tos elektros tiek nereikėjo. Žinoma, pats Dekanidzė ir toliau pylė rūstybę per televizorius, sėdėdamas savo Vilniaus viešbutyje. Niekas nieko jam nedrįso pasakyti nebalbant jau apie baudžiamąjį kodeksą, tik valdžia po to bambėjo, kiek daug pinigų išleido ieškant bombų Ignalinoje.

Europos parama Ignalinos AE

1994 metais Lietuva pasirašė su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku anokie kietą sutartį, pagal kurią buvo skirta kiek grašių Ignalinos AE saugumo įvertinimui, su sąlyga, kad nebus keičiami reaktoriaus technologiniai kanalai. Už šiuos grašius, kiek jų buvo nepasidalinta tarp vietinių valdininkėlių beigi vertelgų ir liko tiesioginiam darbui, buvo labai daug kas padaryta. Tačiau technologinių kanalų keitimas tokio tipo reaktoriuose - normali technologinė operacija, siekiant užtikrinti tolimesnę saugią eksploataciją. Tad ši parama buvo maždaug tokio tipo - būdami superfilantropiški, ligoniui duodame pinigų, kad atliktų jam visokiausias įmanomas diagnostikas, tik su sąlyga, kad bus uždrausta vartoti vaistus gydymui. Beje, visokios užsienio paramos kaip taisyklė baigėsi tada, kai Lietuva prisiėmė įsipareigojimus uždaryti savo atominę aliektrinę.

Ranga 4 stato branduolinių atliekų saugykla

Norint uždaryti Ignalinos aliektrinę pasirodo reikia pastatyti branduolinių atliekų visokių saugyklą, o tam gi kažkoks ten nei tai vokiečių nei tai rusų kromelis Nukem pasisamdė Ranga 4 kurios gi savininkas ne kas gi kitas nei Pinkevičius Laimutis katras dvarelių prievilniuose prisipirkęs ir kišenėse vėjai jau siaučia, kad net ant bobų neužtenka. Bjaurūs liežuviiai apkalba, kad kai sutartis buvo pasirašinėjama visi jau žinojo apie liūdną Pinkevičiaus dalią, ir nenuostabu kad vidury statybų pyst ir Ranga 4 subankrutavo. O Pinkevičius nedurnas pasirodo gi - sako jei norit statybų žurnalą paimt man 10 lemonų mokėkit, bo taip ir niekad nesužinosit kur mes ten sumūrijome ir betonu užpylėme, kur ne. Taip ir tąsosi koleikas šios amžiaus statybos ir nors Osvaldas Čiukšys visokion ten europon skundžiasi.

Kitame numeryje skaitykite:

• Lietuva nusiperka bilietą į EU
• Aliektros eksportas į Baltarusiją

laukiame laukiame :)

Visokie šaltiniai beigi nuorodos

Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.