Aprozeksija

Aprozeksija - visiškas ar dalinis dėmesio praradimas. Paprastai, jei negebėjimas koncentruoti dėmesį tik dalinis, tai dažniausiai kalbama tik apie dėmesio susilpnėjimą, gi apie pilnavertę aprozeksiją kalbama tada, kai jau dėmesys katastrofiškai sutrikęs - pacientas visai negeba susitelkti į kokius nors uždavinius.

Dažniausiai būna aktyvaus dėmesio sutrikimai - pacientai nors ir reaguoja į kažką, lyg ir kreipia dėmesį, bet negali susikaupti jokiai aktyviai intelektinei veiklai, negeba išlaikyti dėmesio, nukreipto į kokių nors veiksmų tikslus, priežastis ir analizę. Pasyvaus dėmesio gebėjimus, t.y., sugebėjimą fiksuotis į kažkokius įvykius ir objektus, pacientai dažniausiai išsaugo kiek geriau.

Išskiriami keli aprozeksijos tipai:

• Išsiblaškymas, kylantis dėl to, kad pacientas nevaldo savo aktyvaus dėmesio, galvoja apie ką papuola, todėl liek atik pasyvaus dėmesio gebėjimai. Būdinga astenijai, itin jaunam pacientų amžiui.
• Išsiblaškymas, kylantis dėl itin stiprios intelektinės veiklos, dėl kurios pacientui sunku persijungti nuo vieno dalyko prie kito. Būna pas kai kuriuos kompiuterastus, mokslininkus, taip pat ir pas pacientus su epilepsija, paranoidine šizofrenija ir pan..
• Išsiblaškymas, kylantis dėl žemo dėmesio intensyvumo ir negebėjimo persijungti nuo vienos temos prie kitos - būdingas įvairiarūšėms demencijoms, smegenų pažeidimams ir pan..