Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Frėjaus efektas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Frėjaus efektas arba mikrobangų girdimumo efektas - tai 1962 metais aprašytas efektas, kai dalis žmonių išgirsta amplitudiniu arba impulsiniu būdu moduliuotą radijo transliaciją. Pirmą kartą šio mikrobangų girdėjimo atvejis aprašytas žurnale "Journal of Applied Physiology"[1] mokslininko Allan H. Frey, todėl pavadintas autoriaus vardu.

Frėjaus efektas pastebimas dažniuose nuo 200MHz iki 40GHz. Pirminiu Allan H. Frey spėjimu, efektą sukelti turėtų šiluminis mikroplėtimasis vidinėje ausyje, su energijos lygiais, siekiančiais iki 10−5 °C laipsnio (). Pagal tokią teoriją vidinėje ausyje vyksta supersilpnas, tačiau labai staigus audinių kaitimas, sukeliantis mikroskopines smūgines bangas, kurios žmogaus girdimos, kaip garsas.

Vėlesni tyrimai, vykdyti kompanijose General Electric, Raytheon ir kt. parodė, kad efektas negali būti susijęs su šiluminiu kaitimu, tačiau yra susijęs su aiškiai išreikštais puslaidininkiais efektais ląstelių membranose: elektros srovė ilgose ląstelėse, tokiose kaip neuronai, ypač - garso receptoriai, turi skirtingą varžą, tekant skirtinga kryptimi. Kitaip tariant, neuronai veikia, kaip puslaidininkiai diodai, detektuojantys signalą, kuris juose pačiuose virsta elektros srove. Tokiam virsmui esant, klausos sužadinimui reikalinga maždaug 10000 kartų mažesnė energija, nei ta, kuri būtina šiluminiam plėtimuisi.

Bandymai rodo, kad energijos lygis, būtinas, norint išgirsti radijo signalą, yra pakankamai žemas, kad esant tinkamai moduliacijai, radijo transliacijas galima girdėti netgi tada, kai signalo lygis nėra aukštas, atitinkantis įprastų radijo stočių signalą, su sąlyga, kad nešančioji radijo banga atitinka rezonansinį konkretaus žmogaus kaukolės dažnį (maždaug 1-3GHz diapazone). Tam, kad būtų užtikrintas garsinio signalo perdavimas tiesiai į smegenis, būtina naudoti amplitudinė moduliacija.

Yra žinoma, kad signalas normaliai negali būti priimamas tiesiogiai į smegenis, jei jis yra moduliuotas dažnine moduliacija. Dėl šios priežasties, kad nesukeltų žmonėms nepatogumų, visos radijo ryšio priemonės, dirbančios aukštais dažniais, dirba naudodamos dažninę moduliaciją. Kita vertus, dauguma tokio ryšio priemonių gali būti perdarytos arba net ir dirbti specialiame amplitudinės moduliacijos režime, specialiai parinkus dažnį, garsinį pranešimą arba specialų psichiką veikiantį signalą (hipnotines bangas) perduoti tiesiai į smegenis.


Dar žr.


Visokie šaltiniai beigi nuorodos

Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.

  1. Journal of Applied Physiology, Vol. 17, pages 689—692, 1962