Etiopija

Etiopija, senesniais laikais žinoma kaip Abisinija - viena iš seniausių valstybių pasaulyje, kaip sako, valstybingumą turėjo dar tais laikais, kai egzistavo Senovės Graikija ar Senovės Egiptas. Išties gi taip ir yra - vienas iš civilizacijos lopšių, didžiulės žemės su ne tokiu jau ir prastu klimatu, tai gal taip ir buvo. Gal dėl savo civilizuotumo Etiopija tapo dar ir viena iš pirmų pasaulio valstybių, kur įsigalėjo krikščionybė, taip gaudama dar ir šituos kultūrinius resursus.

Etiopija yra ta šalis, iš kurios kilo visa žmonija, nes būtent čia buvo atrasta legendinė Liusė, kurią jos atradėjai pavadino pagal The Beatles dainą "Lucy in the Sky With Diamonds". Taigi, visi mes iš ten kilę.

Etiopiškas kalendorius

Dėl kažkokio visiškai nuosavo kalendoriaus, kurį Etiopija turi, metai tenai skaičiuojasi atskirai, pagal kažkokį Amharų kalendorių (Amhar, Amharic). Tasai kalendorius ne tik nesutampa su mums įprastu Grigaliaus kalendoriumi, bet ir išvis nėra per niekur ir niekaip normalus. Šitame kalendoriuje metai susideda iš 13 mėnesių, kur 12 mėnesių turi po 30 dienų, o dar 1 mėnuo, priklausomai nuo to, ar metai keliamieji, turi 5 arba 6 dienas. Priklausomai nuo metų, Nauji Metai Etiopijoje gali būti arba rugpjūčio 11, arba rugpjūčio 12 dienomis.

Laikas toje Etiopijos sistemoje irgi skaičiuojamas įdomiai - mūsiškę 6 ryto prasideda diena, kuri tęsiasi 12 valandų iki mūsiškės 6 vakaro, o tada prasideda naktis, kuri vėlgi tęsiasi 12 valandų iki mūsiškės 6 ryto.

Tai va, o dar įdomu, kad 2000 metai pagal Etiopijos kalendorių atėjo kažkada, kai pas mus jau buvo 2007. Turint omeny, kad Etiopijos kalendorius lygiai taip pat skaičiuoja laiką nuo Kristaus gimimo, tai čia klausimas, kur tie 7 metai dingo ar iš kur jie atsirado ir kas čia teisus. Tai štai vat istoriniai šaltiniai leidžia įtarti, kad galimai Jėzus Kristus išties gyvavo, bet jo gyvavimo datą europinė krikščionių šaka pasikoregavo ir paankstino maždaug 7 ar 8 metais. Taigi, čia gautųsi, kad išties Etiopijos kalendorius esąs teisingesnis.

Liūdna naujųjų laikų Etiopijos istorija ir karai

Vienok jau ne vieną šimtą metų Etiopijai nesiseka, ir nesiseka smarkiai, ir vargiai ta situacija taisosi. Mušta ko papuola, galų gale gal XIXa. pabaigoje, o gal XXa. pradžioje susidūrė su kažkokių pusgalvių iš Italijos noru gauti kolonijų. O kadangi beveik visa Afrika jau buvo pasidalinta, tai italai nutarė užsigrobti bene vienintelę nepriklausoma likusią Afrokos šalį - Etiopiją.

Karai italams pradžioje sekėsi prastai, nes nors ir blogai ginkluota, Etiopijos armija buvo kraštutinai mobili, greita ir drąsi. Taigi, italus greitais manevrais apsupdavo, apdaužydavo, surasdavo silpnas vietas ir pridauždavo. Pirmas toksai karas baigėsi visišku Italijos fiasco, nepaisant to, kad Italija turėjo vieną iš moderniausių to meto ginkluočių, o tuo tarpu Etiopija - vieną iš labiausiai atsilikusių. Tai Etiopija ta proga dar ir trofėjinių ginklų prisikaupė.

Bet Italija nenurimo, karus ir antpuolius tesė, kol galų gale surengė vieną iš bjauriausių žmonijos istorijoje karų, kur panaudojo cheminį ginklą, daugiausiai ipritą. Tuo cheminiu ginklu laistė pakeles, laukus, stovyklavietėms tinkamas vietas ir taip toliau. Kadangi Etiopija buvo skurdi, tai kariuomenė judėjo su arkliais, arkliai paėsdavo cheminiu ginklu aplaistytos žolės ir nudvėsdavo. Basakojai etiopai kareiviai prasieidavo per kur nors ir likdavo jau ne basakojai, o bekojai.

Žodžiu, Italija karą laimėjo, bet nieko gero iš to visvien negavo, o tiktai pagarsėjo per visą pasaulį, kaip šūdina cheminio ginklo naudotoja. Pačioje Italijoje Tarpukariu dėl to buvo daug skandalų, nes kai žmonės sužinojo, ką daro jų pačių kariuomenė, tai visiškai pakraupo.

Taigi, galų gale Etiopija taip ir liko vėl laisva, bet gerai sektis nesisekė, kamavo badai visokie, milijonai mirusių, ir iki šiol dar tai yra viena iš skurdžių Afrikos šalių. Kitą gi vertus, senos kultūros dėka, visvien ir tvarkosi geriau už aplinkines šalis, ir kariuomenę turi stipresnę, tad nėra jau taip blogai tenai, kaip atrodo, nes kartais būna ir dar gerokai blogiau.