Elektros lemputė

Elektros lemputė - tai tokia, kuri šviečia nuo elektros. Neabejotinai, elektros lemputė yra vienas iš didžiausių žmonijos išradimų, kokie tik yra buvę, nes davė gerą apšvietimą ir galimybę dirbti visai ne dienos metu. Atsiradus šviesos šaltiniams, žmonės galėjo dirbti visą parą, prasidėjo pamaininis darbas, o galų gale - ir Ford gamyklų konvejeriai su 8 valandų darbo diena, vysktančia trimis pamainomis.

Kol lempučių nebuvo, žmonės pasišviesdavo nebent žvakėmis ar žibalinėmis lempomis, tačiau tokie daiktai šviesos duodavo labai mažai - nebent tiek, kad galėtum naktį kur nors eidamas už daiktų neužkliūti. Apie darbą tokioje silpnoje šviesoje nebuvo net kalbos.

Būna įvairios lemputės - kaitrinės, liuminescentinės, ksenoninės, halogeninės, lankinės, šviesos diodų ir dar kitais principais veikiančios. Pirmosios lemputės buvo lankinės, bet jos naudojo nepaprastai daug energijos ir greitai perdegdavo. Tuo tarpu klasikinės - tai kaitrinės lemputės, kuriose šviesą skleidžia plonytis volframo siūlelis, įkaitęs iki kokio tūkstančio laipsnių. Būtent pastarosios ir pakeitė žmoniją visiems laikams.

Pirmoji elektros lemputė Lietuvoje buvo įžiebta Rietave, 1892 metų balandžio 17 dieną, tai šita diena yra matomai elektrifikacijos pradžia Lietuvoje. Lemputę sau užsižiebė tokie kunigaikščiai Oginskiai, kurie savo dvare pastatė ir pirmą visoje Lietuvoje elektrinę. Taip kad didelė ir sena istorija.

Elektros lemputės ir Tomas Edisonas

Kaitrinę Elektros lemputę savo laboratorijose išrado toksai Tomas Edisonas, vienas iš garsiausių JAV išradėjų ir kartu fabrikantų, sukūręs ir daug kitų dalykų. Tai pirmąsias lemputes jis išbandė dar 1878, tačiau jos nebuvo sėkmingos, nes arba sudegdavo per sekundę, arba negalėdavo duoti normalios šviesos. Pirma bent kiek darbinga lemputė gavosi 1879, kai Edisonas nusprendė naudoti itin ploną, labai aukštos varžos vielutę iš platinos - metalo, kuris lydosi tik ypatingai aukštoje temperatūroje ir kartu yra chemiškai labai inertiškas, su niekuo praktiškai nereaguojantis. Bet visvien tas siūlelis išsilaikė ilgesnį laiką tik tada, kai iš lemputės buvo išsiurbtas oras, gavosi vakuumas. Tokia lemputė švietė kelias valandas, pakolei siūlelis perdegė. Paskui dar metus užtruko tobulinimas - kol Edisonas atrado, jog dar geriau naudoti apsimoka į ploną spiralę susuktą plonytį volframo siūlelį, o vietoje vakuumo lemputes užpildyti paprastu azotu. Kadangi lemputės visvien kas kažkiek laiko perdegdavo ir jas tekdavo keisti, Edisonas sugalvojo joms ir srieginį cokolį - būtent to dydžio ir formato, kuris naudojamas iki šiolei.

Vėlesniais metais Edisonas pastatė savo lempučių fabriką ir jį plėtė, kartu vystydamas ir elektros gamybą, tai vat taip apie XIXa. pabaigą ir XXa. pradžią ir prasidėjo galutinė, naujoji industrijos revoliucija, per kurią kapitalizmas išmoko žmones išnaudoti ištisą parą.