Mokymo ir perauklėjimo stovykla

Mokymo ir perauklėjimo stovyklos, dar vadinamos edukacijos stovyklos - tai naujųjų laikų Kinijos liaudies respublikos lageriai, skirti valdžiai netinkamų asmenų ir jų šeimos narių įkalinimui, o taip pat ir išnaudojimui, paverčiant juos vergais. Oficialiai tose stovyklose netinkami asmenys yra auklėjami ir mokomi, kad taptų tinkamais.

Savo esme mokymo ir perauklėjimo stovyklos yra ne kas kita, kaip koncentracijos stovyklos, paremtos dar iš SSRS atėjusia Antono Makarenkos sukurta Gulag idėja. Ši buvo smarkiai išvystyta per Kinijoje vykusią Kultūrinę revoliuciją, o dabar - dar modernizuota, ją papildant automatinio žmonių sekimo priemonėmis.

Kadangi oficialiai Kinijoje tokios mokymo ir perauklėjimo stovyklos nėra laikomos įkalinimo įstaigomis, žmonės į jas gali būti siunčiami be jokio teismo. Kadangi joksai teisinis procesas tokioms įstaigoms neegzistuoja, jos leidžia įkalinti bet kokius asmenis, kurie kaip nors neįtiko valdžiai. Įkalinimo terminas faktiškai nėra ribojamas, nes sprendimas išleisti žmogų į laisvę nustatomas tiesiog paties konclagerio vadovų. Kadangi lageryje laikomi "perauklėjami" vergai dirba nemokamą darbą, būna nuomojami gamykloms, jie lageriui neša pelną, todėl vieną kartą pakliuvęs, asmuo gali likti lageryje labai daugeliui metų.

Kaip spėjama iš duomenų, kurie atkeliauja iš Kinijos, daugeliu atvejų žmonės į tokias edukacijos stovyklas siunčiami, jei gauna pakankamai žemą socialinį reitingą. Automatiškai asmenis sekanti socialinio reitingo (kredito) sistema skiria tokiems žmonėms balus už įvairius nusižengimus, o jei socialinis kreditas pasiekia pakankamai žemą lygį, žmonės yra pasiunčiami į edukacijos stovyklą perauklėjimui.

Visas perauklėjimas savo esme susideda iš kelių dalykų:

• Kinų kalbos mokymasis (taikomas tautinėms mažumoms, pvz., uigūrams)
• Partijos doktrinos ir tiesų mokymasis
• Priverstinis darbas

Už bet kokį netinkamą elgesį tokiose stovyklose būna baudžiama, fizinių bausmių taikymas yra įprastas.