Dvėsti

Dvėsti yra senas lietuviškas veiksmažodis, kurio reikšmė yra ekvivalentiška žodžio mirti reikšmei. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių, žodis dvėsti oficiozinėje lietuvių kultūroje yra laikomas vulgariu žodžiu, kurį pavartoti žmogaus atžvilgiu yra neįsivaizduojamas chamiškumas.

Etimologija

Veiksmažodžio dvėsti šaknis yra išvesta iš daiktavardžio dvasia. Senobės lietuviai žmogaus atžvilgiu vietoj dabartinio numirti vartodavo išdvėsti arba nudvėsti: "Manuo tievuks i motulė nudvėso, tai i palikam kap stovym." Priešdėliai iš- ir nu- nurodo išėjimo arba pasišalinimo veiksmą, o dvėsti, kaip jau minėta, kilęs iš žodžio dvasia. Taigi, išdvėsti arba nudvėsti - dvasiai [iš kūno] išeiti. Kadangi, anot katalikų teologijos, dvasią turi tiktai žmogus, tai gaunasi tikras absurdo teatras drausti žodį dvėsti kai kalbama apie žmogų ir leisti vartoti tiktai kalbant apie gyvūnus, kurie neturi jokios dvasios. Nors tai gal ir tipiška klerikalų blevyzgoms...

Vartosena

Tai vat šitaip ir darom išvadą, kad žodis "dvėsti" vartotinas visais atvejais, gi tuo tarpu "mirti" - tik kalbant apie bites ir žmones, nes tik pas šiuosius ateina Giltinė - Mirtis, o gi pas kitus gyvūnus - tiktai koks mėsininkas su peiliu, medžiotojas ar spąstai... Taip kad ir žinokite tikrąją vartoseną, o ne kunigų bei kalbainių klausykit.