Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Dioksinai
Dioksinai, o jei moksliškiau, tai polihalogendibenzodioksinai - nuostabi medžiaga, katros tyrimai daugumoje mokslinių laboratorijų buvo netgi uždrausti tų pačių laboratorijų vadovybės sprendimais, matgi tyrėjai apsirgdavo visokiom ligom ir mirdavo, kaip musės nuo dichlofoso.
Dažnai sakoma vienaskaita, kad tiesiog dioksinas, nors išties gi yra pats tasai klasikinis dioksinas - 2,3,7,8 tetrachlordibenzodioksinas, o be šito yra dar visa krūva kitų dioksinų, kurie ir su kitais halogenais susidaro, ir tų halogeno grupių skirtingi kiekiai, tad išvis jau čia gaunasi šimtai, jei ne tūkstančiai labai panašių junginių, sąlyginai skirstomų į fluordioksinus, chlordioksinus, bromdioksinus, joddioksinus ir panašiai, o tai dar be tų dibenzodioksinų dideliais nuodingumais puikiai pasižymi ir monobenzodioksinai, o ir šiaip halogeninti dioksino junginiai netgi be jokių ten benzolo grupių.
Tai čia daug įdomybių, pavyzdžiui, nieks nežino, kokia yra mirtina dioksino dozė. Nes pagal vienus tyrimus gaunasi, kad su vienu gramu dioksino galima išnuodyti 200 tūkstančių žmonių, o pagal kitus tyrimus - kad tiktai 10 tūkstančių. O nustatyt nesigauna, nes dozės tokios mažos, kad kai tiria apsinuodijimus, tai niekaip negali nustatyt, kiek to dioksino žmogus gavo. O dar irgi įdomybė, kad dioksinas turi gyvą galą visokių poveikių, tai čia irgi dažnai neina nustatyt, ar numirė šiaip apsinuodijęs, ar nuo vėžio, kurį dioksinas sukelia. Ar dar nuo ko nors.
Tai šiaip jau buvo labai įdomi istorija, kai buvo Vietnamo karas, tadais amerikonai ant džiunglių laistė herbicidus, vadintus "agent orange" ir dosniai tiektus tokios Monsanto kompanijos bei dar kelių kitų, tai per kelis metus išlaistė nesuvokiamus kiekius, gal milijoną tonų, darydami šimtus skrydžių lėktuvais, purkšdavo ir iš autocisternų, ir net iš laivų upėse - kad tik visi medžiai nudžiūtų, mat tada partizanus galima bus matyti iš oro, ir taip saugiai juos iššaudyt. Tai tame visame herbicidų mišinyje buvo maždaug tūkstantoji procento dalis dioksino. Tai nors kareiviai ant savęs tų herbicidų nelaistė, tų menkų priemaišų pakako tam, kad per ateinančius kelioliką metų Vietname buvusių karių tarpe buvo užfiksuota keliasdešimt tūkstančių vėžio atvejų, o tarp tų, kurie su tais herbicidais dirbo, šeimose dešimt metų tegimdavo išsigimėliai. Nes dioksinai - dar ir mutagenai, o ne tik kancarogenai.
O tai dar vienas įdomumas, kad dioksinai susidaro labai įvairiomis sąlygomis, bile tik reakcijoje dalyvautų laisvi halogenai, ypač chloras. Tai pavyzdžiui kaip buvo kažkur Rusijoje, kur miesto plaukimo baseiną oluchai dezinfekavo fenoliu, o paskui sugalvojo chlorkalkių pripilt, štai jums ir prašom. Vėžiuku apsirgusių keli tūkstančiai per pirmus metus. O paskui tą baseiną uždarė ir tvora apjuosė, kad nieks nelįstų.
O ir dar pavyzdžiui vienas įdomumas, kad dioksinai kaupiasi riebaluose ir iš organizmo šalinasi taip lėtai, kad gausit dozę, tai iki mirties ir nešiosit. O visi tie mutageniniai ir kancarogeniniai efektai tai niekur nedings, nes jokio atsparumo kancarogenams ir mutagenams žmonės tai negauna.
O tai dar įdomiau - tai tyrimai, kuriuos visgi kai kurios laboratorijos vykdė. Tai paaiškėjo, kad pavyzdžiui žiurkėnams dioksinai beveik nekenkia. Mirtina dozė žiurkėnui kartais siekdavo apie ketvirtadalį gramo. Tai pagal tokius tyrimus gautųsi, kad jei žiurkėnams nekenkia, tai ir žmonėms kenkti neturėtų. Taip kad darykitės sau išvadas, ką rodo visokie moksliniai tyrimai apie visokių medžiagų nekenksmingumą.