Didžiosios raidės

Didžiosios raidės yra tokios raidės, kurios pasižymi didesniu dydžiu ir didesniu iškilmingumu, nes pažymi svarbesnius dalykus. Kartais didžiosios raidės būna dar vadinamos kaip kapsai, nes užsirašo, kai būna "Caps Lock" paspaustas. Tačiau visgi ne kiekvieni kapsai yra didžiosios raidės, o ne kiekvienos didžiosios yra kapsai, ens viskas išties skiriasi.

Aišku, kad didžiosios raidės yra kitokios, negu mažosios raidės, nes šiosios yra mažos - reiškia, kad prastesnės, netgi jei ir didelės. Todėl jei kas nors nori pasivaizduoti kažkokį labai svarbų, tai būna, kad viską užrašo didžiosiomis raidėmis. Kai visai jau būna durnas, tai būna, kad išvis viską rašo vien didžiosiomis.

Tai panašiai vien didžiosiomis raidėmis pas mus būna užrašyti visokie ministerijų pavadinimai, įstatymų pavadinimai ir panašios valdiškos nesąmonės.

Kaip atsirado didžiosios raidės

Istoriškai didžiosios raidės yra tos, kurios vadinamos lotyniškomis raidėmis, nes būtent iš lotyniškų ir kilo. Anuomet, kai buvo Senovės Roma, jokių kitų raidžų ir nebuvo, išskyrus didžiąsias, jokių mažųjų jie neturėjo, tai varė kapsais, nors ir kapsai neegzistavo. Paskui atėjo visokie tamsieji amžiai ir visos lotyniškos raidės buvo užmirštos, ir niekas jomis neberašė. Pradėjo rašyti rankomis ant visokių pergamentų, o rankomis rašomos raidės visai originalių lotyniškų jau nebeprimindavo.

Paskui, vienok, atsirado visokie viduramžių laikai ir rašytinės raidės ėmėsi darytis kažkiek gražesnės, nes kitaip niekas jų negalėdavo perskaityti. Taigi, tos rašytinės raidės galų gale išsivystė į kažkokį gotišką skriptą, kitaip tariant - į gotiškas raides. O tai šiomis viskas būdavo rašoma rankomis, o kadangi būdavo tekstas gana neaiškus, tai svarbenės teksto raidės, pvz., puslapio pradžioje ar svarbesniuose žodžiuose būdavo išskiriamos, padaromos didesnėmis. Taip ir atsirado didžiosios raidės, kaip priešingybė mažosioms.

O dar paskui, jau kokiais Renesanso laikais, ėmė žmonės vėl iš naujo atrasti tas pačias senovines lotyniškas raides, tik štai vat kaip jas naudoti, kai jos vienodos? Tai kažkaip ir ėmė naudoti taip, kad vietoje tų didžiųjų, pagerintų raidžių. Tuo tarpu vietoje mažųjų ėmė naudoti supaprastintas ir kiek gražiau padarytas rašytines raides. Taip ir nusistovėjo, kad vienos raidės gavosi didžiosios, o kitos raidės gavosi mažosios. Iš esmės, per istorinį nesusipratimą.

Visgi tos didžiosios ir mažosios raidės gal ir nėra blogas dalykas, nes tekstas su jomis būna kažkiek skaitomesnis, nesvarbu, kad išties tos raidės reiškia tą patį.