Demencinė simptomatika

Demencinė simptomatika - bendras rinkinys požymių, rodančių, kad žmogui vystosi demencija, t.y., kitaip tariant, su smegenų veiklos pažeidimais susijusi silpnaprotystė.

Paprastai pirmas demencijos vystymosi simptomas yra ne prarastas žmogaus gebėjimas greitai mąstyti, spręsti uždavinius ar panašiai, o tiesiog prarastas gebėjimas mokytis. Daugelio uždavinių sprendimas vis dar vykdomas mechaniškai, šabloniškai, o aukštesnį intelektą turėję asmenys gali visai nesunkiai apgauti įvairius intelekto testus. Todėl būtent prarasti gebėjimai išmokti naujus dalykus rodo, kad žmogui vystosi demencija.

Paprastai demencijos stadijos labai siejasi su demenciją patiriančių žmonių atminties sutrikimais:

• Pačiose ankstyviausiose, priešklinikinėse stadijose dažnai pastebimas paciento psichinis išsekimas, nuovargis, asteninio sindromo požymiai, o tik paskui - jau ir specifiški demencijos požymiai, kuriuos įvardiname žemiau
• Pirmiausiai susilpnėja, o paskui ir prarandamas gebėjimas mokytis naujų dalykų, žmogus tuos dalykus įsimena labai sunkiai ar išvis neįsimena
• Paskui prasideda atviresni trumpo periodo atminties strigimai, žmogus neatsimena naujai susipažintų žmonių vardų, neatsimena, ką darė paskutinėmis dienomis
• Paskui atminties sutikimai vystosi, žmogui darosi sunku atsiminti ir paskutinių kelerių metų įvykius
• Atminties sutrikimai gilėja, lieka tik atsiminimai apie jaunystę ar vaikystę, žmogus negeba atpažinti jau ir daugelio artimų žmonių (pvz., vaikų, anūkų)
• Prasideda aiškiai atpažįstami orientacijos aplinkoje sutrikimai, žmogus prastai orientuojasi valandose (nors paros metą gali atpažinti pagal tai, ar šviesu, ar tamsu už lango), ima strigti jau ir jaunystės ir vaikystės atsiminimai
• Ima reikštis gilūs esminių mąstymo funkcijų pažeidimai, žmogus tampa vis mažiau pajėgus apsitarnauti
• Galų gale sutrinka kalbėjimas ir paprastų žodžių supratimas, visai nunyksta emocinės išraiškos
• Tolesnis demencijos progresavimas baigiasi tuo, kad dėl nervų sistemos pažeidimų žmogų ištinka mirtis

Demencinė simptomatika visada yra sunkių, stiprių nervų sistemos pažeidimų požymis, tačiau ne visi tokie pažeidimai yra negrįžtami. Jei ligos priežastis pagydoma, demencinės simptomatikos progresavimas sustoja, o paskui, laikui einant, gali iš lėto imti grįžti atgal. Paprastai dėsnis yra toks: jei demencinė simptomatika išsivystė greitai, tai ir atgal grįžimas gali būti greitas ir didesne dalimi sėkmingas. Bet jei demencija vystosi ilgai, iš lėto, tai to paties sunkumo demencija pasitaiso žymiai lėčiau ir ne taip pilnai.

Nustatant demencinę simptomatiką, svarbu jos nepainioti su schizofrenija (kuriai neretai būdingi požymiai, panašūs į demenciją), o taip pat su intoksikacijomis įvairiomis medžiagomis.