Chronotopas

Chronotopas - tai irgi nepagalvokit, kad koks chronotipas, nes visai ne tai reiškia, o tam tikrą būseną, katrą psichologai užvadina "čia ir dabar", tiksliau gal kažkokią, kaip ten išsireiškė Arūnas Brazauskas - "chronotopas yra būties čiurkšlė, amžinai srovenanti čia ir dabar", ir dar paminėjo kažką apie tai, kad šitą čiurkšlę amžinai kelia Šliogeris...

Taigi amžinoji čiurkšlė turi savastyje anokią amžinojo stebėtojo suponaciją, mat ne anasai juda čiurkšlės atžvilgiu, o čiurkšlė jojo... Gi taip ir iškyla tasai Niekis, Duotis ir Būtovė, kur vieni kažkur juda, o kiti kažką stebi, tai čia irgi gauname maždaug, kaipo sekse, kai du pisas, o trečiasai - žiūri. Tai tasai trečiasai stebi chronotopo čiurkšlę, judančią stebėtojo atžvilgiu ir taip supranta, kad visa tai yra būtis, gi o tie visi konvulsingi tarpusavio trynimosi judesiai, sukėlę visą chronotopą, tėra žmogiškoji tuštybė...

Tai štai koks gilus filosofinis požiūris atveria mums naujas supratimo erdves.