Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Bankrotas
Bankrotas - tai tokia būsena, kai pinigų reikia, skolos kamuoja, kreditoriai spaudžia, o susitvarkyt su tuo jau neina kaip. Tai jau kai kokią nors įmonę ar žmogų ištinka bankrotas, tai jį patį bankrotu irgi pavadina, nes šitas procesas prilimpa, kaip juoda dėmė, katra paskui visiems rėkia, kad šitas yra skolininkas ir jam nieko skolint negalima, tai šitaip vertelgas neretai ir ištinka verslo pabaiga.
Bankroto rūšys
Taigi kartais kai kurie gudriai sugalvoja: užregistruoja dvi įmones, viena prisiima belenkiek skolon, paskui viską kitai popigiai parduoda, tai ta kita visą pelną pasiima, o ta pirma lieka subankrutavusia. Taip ir daromas pelnas. Tai užtatai paskui valdžia labai įtariai į šiuos reikalus žiūri ir visur įtardinėja, kad bankrotas buvo tyčinis. Bet kai UAB atsakomybė akcininkų yra ribota, tiksliau jos beveik nėra, tai labai patogu kai kuriems aferistams šitaip bankrutuot.
Bet dar patogiau šitaip bankrutuoti bankams. Nes anie gali išduot kažkam paskolas su krūvomis pinigų, o paskui skelbti, kad ne bankrotai jie, o čia tiktai skolininkai kalti. O paskui paaiškėja, kad tie skolininkai nieko neįsipareigoję, o ir išvis neretai kur nors užsieniuose ir patys subankrutavę senų seniausiai arba netgi be bankrotų tyliai užsidarę, o bankas kažkokiu būdu ėmė ir nepastebėjo, kad tas skolininkas kur nors Haityje, kur finansinė atskaitomybė ir įsipareigojimai pagal įstatymus ilgiau, kaip kokį pusmetį negalioja, todėl ten vieni sukčiai ir tedirba savo ofšoruose. Taip kiekvienas bankas labai lengvai gali tapti pinigų vogimo kontora, nes niekas jo lengvai nesukontroliuos. Tai šitaip per bankų griūtį daugelis pasipelnė, o ir Snoras bei Parex irgi šitaip matomai dirbo.
O štai jei esi paprastas žmogus, tai šitaip nesigauna, nes fizinių asmenų bankrotas yra neleidžiamas pas mus, tai tiems, kas nori bankrutuoti, reikia važiuoti kur nors į užsienius ir bankrutuoti tenai, tai tada tik ir galima visokių skolų atsikratyti.
Taip kad čia matome, jog yra socialinė nelygybė: žmonėms bankrutuot neįmanoma, verslui bankrutuot įmanoma, bet sudėtinga, tačiau bankai gali bankrutuoti ir jų savininkai dažnai lieka net ir išvis niekaip nenubaustais, nes nieko nepavyksta įrodyti, o kaltė permetama ant kitų.