Baltosios pėdkelnės

Maždaug panašaus rišlumo ar nerišlumo vaizdais baltosios pėdkelnės buvo vaizduojamos Aleksandro Nevzorovo filme apie Čečėniją.

Baltosios pėdkelnės arba baltosios kojinės - apie kokius 1990-2000 metus tai buvo vienas iš plačiausiai platintų Rusijos propagandos pasakojimų apie lietuves snaiperes, kurios labai žiauriai ir labai taikliai iššaudydavo dešimtis ar šimtus rusų kareivių. Pasakojimai apie baltąsias pėdkelnes plito visose srityse, kur tik vyko kariniai konfliktai, organizuoti ar paremti Kremliaus.

Bene labiausiai pasakojimai apie baltąsias pėdkelnes išplito, kai Aleksandras Nevzorovas sukūrė savo filmą "Skaistykla" (rusų kalba - "Чистилище"), kur buvo rodomos ir tos "baltosios pėdkelnės" - snaiperės, kurios filme pristatytos kaip lietuvės.

Tame 1997 metų filme buvo pasakojama, kaip pirmąjame Čečėnijos kare už čečėnus kariauja snaiperės iš Lietuvos. Filmas buvo nelabai rišlus, besiužetis, praktiškai rodantis ištisinį jovalą iš sprogimų ir žudomų žmonių. Baltosios kojinės šiame filme pasirodė porą kartų trumpuose, kelių minučių epizoduose - pirma jos šaudė rusų kareivius į kiaušus, o paskui jas rusų kareiviai pašovė ir paskui užbadė peiliais. Filme vienu momentu rodoma, kaip jos kalba esą lietuviškai (ir sako, kad kalba lietuviškai), tačiau vertimas uždėtas toksai suveltas, kad neįmanoma suprasti, ką tos snaiperės šneka ir netgi protarpiais neįmanoma suprasti, ką šneka rusiškas vertimas.

Baltosios pėdkelnės ir istorija

Pirmieji pasakojimai apie baltąsias pėdkelnes žinomi dar iš Afganistano karo laikų, kur buvo žinoma, kad nemažai vaikinų iš Lietuvos perbėgdavo į mudžachedų pusę ir kartais labai aršiai kaudavosi prieš sovietus, nes sovietų valdžios nekentė ne mažiau už tuos pačius afganus. Pagal legendą, tiems jų pabėgimams kažkaip padėdavo moterys lietuvės, kurios dar buvo ir snaiperės.

Žinoma, kad tokie pasakojimai buvo skleidžiami ir Kalnų Karabache, Padniestrėje, ir Abchazijoje, tačiau daugiausiai tokių istorijų buvo skleidžiama Čečėnijoje. Būtent čečėniškos istorijos ir sudarė daugiau kaip 90% visos tos baltųjų pėdkelnių ar baltųjų kojinių mitologijos.

Kodėl toje mitologijoje figūravo pėdkelnės ar kojinės, ir dar baltos spalvos - nelabai aišku. Gali būti, kad tiesiog Rusijos kariuomenėje pasklidus kalboms apie snaiperes iš Lietuvos, kareiviams šios asociavosi su ypatingai švariomis, valyvomis, baltaplaukėmis moterimis, o tai reiškia, kad ir kojinės ar pėdkelnės turinčios būti labai švarios ir baltos.

Kita teorija sako, kad tos snaiperės buvo biatlonininkės, nešiojo sportines slidininkių uniformas ir puikiai čiuoždavo kalnų slidėmis, taip pabėgdamos nuo persekiojimo. Esą jų aptemptos baltos slidininkių kelnės buvo klaidingai suprastos kaip baltos pėdkelnės.

Išties čia tėra spėjimai, nes rišlaus paaiškinimo niekas taip ir nesugebėjo atrasti. Niekas nesugebėjo ir pagauti tokių snaiperių ar nušauti. Tiesa, šitas nepagaunamumas buvo paaiškinamas tuo, kad tos snaiperės esančios ypatingai taiklios ir šaudančios iš ypatingai didelio nuotolio, neretai - daugiau kaip 2 kilometrų.

Pagal legendą tos snaiperės baltomis kojinėmis šaudydavo, taikydamos į tarpukojį, kad rusų kareiviai nukraujuotų, o jei ir liks gyvi - kad liktų sužaloti. Dar pagal kitą legendą, tos snaiperės buvo tokios sužvėrėjusios, kad žinodamos, kad jas gaudys, jei neturėdavo išeities, pačios susisprogdindavo. Esą pagal tas baltas kojines, likusias po susprogdintų kūnų, rusai ir nustatė, kad tenai snaiperės iš Lietuvos.

Kad pasakojimai apie baltąsias pėdkelnes yra labai gajūs ir gyvybingi, rodo ir faktas, kad per 2014 metų Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, sukuriant marionetines Donecko ir Lugansko respublikas, mitas iškilo vėl ir vėl atsirado pasakojimai, kaip kokios tai iš Lietuvos atvykusios snaiperės yra nušovusios jau ne vieną rusų kareivį.