Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Autorių teisių gynėjai
Autorių teisių gynėjai, dar žinomi kaip Autorių teisių industrija arba antipiratai - tai įvairios autorių teisių esą gynimo grupuotės, kurios turi labai paprastą darbo modelį, paremtą garsiąja PROFIT metodologija. Čia Pipedija išsyk persitaria, kad neskatina piratavimo, bet užtat sako, kad visada yra nemokamų alternatyvų bet kam.
Pačioji autorių teisių gynimo esmė labai paprasta: kokia nors grupuotė pasivadina save "autorių teisių gynimo agentūra", o tada jau viskas legaliai daroma, pagal įstatymus. Agentūra pasiskelbia, kad atstovauja kažkokus autorius, o tuo pagrindu ieško, ką užsipult per teismus ar panašiai. Nesvarbu, ar tai būtų taksistai, kurie radijos klausosi, ar kokia nors kavinė, kuri muziką groja, ar dar kažkas - prie visų galima prisiknisti ir imti tampyt po teismus, kaltinant kažkokiomis vagystėmis ir piratavimu. Netgi nemokamus labdaringus renginius galima uždrausti[1]. Ir netgi neįgaliesiems skaityt galima uždrausti, nes tai esą nelegalu, nes norint paskaityti knygą aklajam, reikia ją skaitmenizuoti[2].
Jei pavyksta praplaut smegenis kokiems nors teisėjams ar šiaip įbaugint tuos, kas persekiojami, tai štai jums ir prašom: pelnas visame gražume. Anekdotiškai puikiu ir pavyzdiniu atveju čia siūlom pasižiūrėt BATGA-A veiklą.
Autorių teisių gynėjai ir autoriai
Paprastai tokios agentūros skelbiasi, esą surenkami pinigai skiriami autoriams, tačiau kai pasižiūri į jų veiklą, tai paprastai atrandi porą įdomių dalykų: viena vertus, krūvos pinigų susieikvoja jiems patiems, kaip kažkokios administravimo išlaidos, o krūvos kitų pinigų kažkaip nesuranda autorių, nes autoriai į juos esą nesikreipia ar dar kaip nors panašiai. Taigi, viskas teisėta ir gražu, tiktai nereti autoriai kažkodėl paskui sako, kad jų autorių teisės yra taip keistai atstovaujamos, kad iš jų pačių pinigus grobia[3].
Vienok kartą labai gražiai pagarsėjo per visą pasaulį autorių teisių gynėjai, kai Deep Purple atvažiavo koncertuot į Rusiją, o tenykštė teisių gynimo agentūra draudė jų koncertus su teismais ir milicija, o paskui autorius privertė mokėti baudas už savo pačių autorių teisių pažeidimus[4]. Paaiškinimas buvo kad esą ten Deep Purple pažeidė Deep Purple autorių teises, grodami ir dainuodami Deep Purple kūrinius ir nesumokėdami tai agentūrai. Ir kas svarbiausia, čia viskas gavosi pagal įstatymus, o tie autorių teisių įstatymai Rusijoje visai kaip ir kitur pasaulyje. Tai nenuostabu, kad paskui tą agentūrą ėmė vadinti žmonės banditais ir mafukais.
Paskui gi nuskamba visokios istorijos, kaip aršiausi autorių teisių gynėjai, prastumdinėję visokius antipiratinius įstatymus, patys pasirodo besą piratai, o dar ir ne šiaip kokie, o nagliausios rūšies, kurie vagia kažką, o paskui pavogtomis iliustracijomis iliustruoja savo antipiratinius fufelius reklamuojančius politinius internetus, o paskui dar naglai meluoja, kad jam autoriai tas nuotraukas esą pardavė[5].
Autorių teisių gynimo argumentai
Dažniausiai autorių teisių gynėjai nepasižymi bent kiek rišlesniais argumentais. Tai ir natūralu, nes jokių rišlesnių argumentų, išskyrus kalbomis apie neaiškiais argumentais remiantis prastumtus įstatymus, čia ir nėra. Todėl dažniausiai autorių teisių gynėjai teapsiriboja užkalbėjimais apie tai, kad esą piratavimas - tai vagystė. Bet čia ir bukiems aišku, kad piratavimas nėra vagystė, nes kažką nukopijavus nuo kažko, pas nieką niekas nedingsta.
Kitaip tariant, visi tokie aiškinimai apie muzikos industrijos ar panašių veiklų praradimus - tai tik spekuliacijos menamais pelnais: "jei mes būtume pardavę visiems Lietuvos gyventojams po Britney Spears kompaktą, tai būtume gavę 30 milijonų, o dabar nepardavėme, todėl kalti piratai, nes kitaip būtume pardavę".
Akivaizdus faktas yra toksai: iki šiol nėra jokių požymių, kad muzikos industrijos pelnas būtų sumažėjęs dėl interneto. Priešingai, galime prisiminti įspūdingų atvejų, kai piratavimas tik paskatindavo pardavimus, nes pirkėjai galėdavo susipažinti su perkama preke, o ne imti katę maiše iš pardavėjų. Kai kurie tyrimai rodo, kad piratavimas skatina pardavimus, o Apple internetinė muzikos prekyba, atnešusi šiai įmonei milžiniškus pelnus - puikiausias įrodymas.
Autorių teisės ir PROFIT modelis
Visiškai nesvarbu, ar koks nors autorius, atlikėjas, muzikantas ar filmas kažkam įdomus, ar geras. Autorių teisių gynėjams, gerai išmanantiems savo verslą, svarbu tiktai tai, kad per kokį nors autorių teisių pažeidimą galima susirasti kažkokią teisiškai pagrindžiamą auką, kurią paskui galima pratrešti ir iš jos susirinkti pinigus. Tokiu būdu susirenkamos pinigų sumos paprastai nepriklauso nuo kūrinių meninės ar intelektualinės vertės (nes jos nesigauna įvertinti, kitaip tariant - tos piniginės vertės išties ir nėra), o priklauso tik nuo kokio nors įvertinimo, kurį paprastai susigalvoja vėlgi tie patys autorių teisių gynėjai.
Finansiniai įvertinimai pas kai kuriuos iš autorių teisių gynėjų su sveiku protu dažnai nekoreliuoja: pvz., 10 kokio nors vaiko parsisiųstų dainelių gali būti įvertinamos kiekviena po 10 litų, tada suma kažkokiais būdais padauginama iš dar 10, paskui susigalvojama, kad viskas buvo išplatinta dar 100 šimtui vaikų, o tada dar kažkokiais būdais viskas padauginama iš 10 ir tada paskelbiama, kad tas vaikas esą pavogė už apvalų apvaliausią milijoną. Galvojat, kad mes čia perdedam? Ne taip seniai JAV antipiratai pasiekė, kad kokia tai moteris už 24 jos vaikų parsisiųstas dainas būtų nubausta 1,92 milijono dolerių bauda[6]. Tai maždaug 200 tūkstančių litų už dainą - dvigubai daugiau nei hipotetiniame mūsų pavyzdyje.
Darbas pagal PROFIT modelį čia yra labai paprastas:
- Sugalvoji, kad kažkas yra pirataujama
- Pasinaudojęs kokiais nors įstatymais pareiški, kad gini autorių teises ir todėl tau visi turi mokėti pinigus
- Išsireikalauji pinigus iš to, kas esą kažkaip piratavo
- Pelnas
Kadangi paprastai autorių teisių gynėjai su savo kaltinimais neretai truputį išeina už sveiko proto ribų, tai reikia neužmiršti ir klasikinės jų taikomos gudrybės: paprastai, pasigavę sau auką, jie bando jai praplauti smegenis, kad šioji pati viską prisipažintų. Pvz., kad pasirašytų ant kokio nors popieriaus, kad parsisiurbė iš interneto melejoną failų, juos platino ir pridarė nuostolių už belenkokias sumas. Autorių teisių gynėjai tada papasakoja, esą savo susičiuptos aukos taip smarkiai nebaus. Ir jei įtikina - štai tokia auka ir moka.
Priešingas gi atvejis, kurį pademonstravo Linkomanija, rodo aiškiai, kad sėkmingai baigia būtent tie, kas neprisipažįsta, jokioms gudrybėms nepasiduoda ir savo nekaltumo pozicijos laikosi iki galo.
Bandymai įvesti totalitarizmą
Dar yra vienas įdomus dalykas, kad kadangi per teismus labiausiai žmones terorizuoja, tai paprastai tie autorių teisių gynėjai užsiima lobizmais ir stumia visokiais įmanomais būdais įstatymus sau tinkamus. Štai neseniai sugalvojo, kad visi turi mokėti už visokius kompaktus, diskus ir taip toliau, nes esą jei jau nusipirkai kompiuterį, tai vadinasi esi piratas. Bet dar geriau susigalvojo amerikonai, kurie pabandė prastumti SOPA ir PIPA aktus, pagal kuriuos į kalėjimą galima būtų sodinti ką papuola, o bet kokį internetą užblokuoti visame pasaulyje be jokių teismų, o vien kokios nors autorių agentūros susigalvojimu.
Tai lyg ir pavyko kuriam laikui atmesti SOPA ir PIPA po milžiniškų pasaulinių protestų, nes jau net ir nieko niekad nepirataujantiems dašilo, kad čia ne kas kita, o noras sukurti totalitarizmą, tačiau niekas neabejoja, kad cenzūra bus stumiama, juoba, kad ir ES įklimpo į anokius ACTA susitarimus. O čia dar galim prisiminti, kaip Mega Upload nesena istorija buvo, kai pagal JAV įstatymus buvo suimti Naujojoje Zelandijoje žmonės, kurie šioje šalyje visiems įstatymams atitiko.
Taip kad nedaug teliko laukti, pakol kokį nors MP3 failą atsisiuntęs žmogus bus skelbiamas teroristu, juoba kad amerikonų politikai kartu su autorių teisių gynėjais jau panašius kliedesius nepasivaržo ir viešai išsakyt.
Šiaip visokios įdomybės apie piratavimą
Pagal autorių teisių gynėjų aiškinimus, kuriuos šie taiko muzikai, filmams ir dar kažkam, galima būtų ir štai tokių piratavimo atvejų atrasti:
- Namų šeimininkės, o tiksliau - supermamos šmaikštašiknės nelegaliai piratauja, gamindamos maistą pagal receptus, kuriuos rado internetuose
- Tos pačios namų šeimininkės nelegaliai platina tuos receptus, jais keisdamosis tarpusavy
- Restoranai ir kavinės masiškai piratauja ir netgi darosi pelną, pagal visokius receptus parduodami patiekalus
- Nelegalių receptų panaudos rinka vien Lietuvoje sudaro maždaug 1000 litų per mėnesį vienam gyventojui, kitaip tariant, 1000*12*3000000=36000000000, kitaip tariant, 36 milijardus litų per metus - tiek pavagiama iš receptų knygų autorių
- Neabejotinai, kad valgio gaminimas namuose žlugdo restoranų industriją
- Neabejotinai, kad daržovių auginimas nuosavuose daržuose žlugdo supermarketų industriją
- Neabejotinai, kad seksas tarp sutuoktinių žlugdo prostitucijos verslą
- Neabejotinai kiekvienas žmogus turėtų mokėti pinigus už tai, kad dainuoja lopšinę savo vaikams
- Meno kūrinių, filmų ar muzikos aptarimas ar atpasakojimas yra autorių teisių pažeidimas, todėl tie aptarimai turi būti uždrausti
- Kadangi DVD kopijavimas - tai vagystė, tai žmonių fotografavimas - tai žmonių grobimas
Tai čia negalvokit, kad visa tai juokai, nes panašių kalbų apie nelegalius receptus[7] ir nelegaliai dainuojamą "Happy Birthday"[8] jau kai kurie autorių teisių gynėjai skelbė, kad tai baisūs nusikaltimai.
Visokie šaltiniai beigi nuorodos
Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.