Atmintis

Įdomu kur dingsta atmintis?

Atmintis - tai toks fliašas kaukuolėje kuris pats atsinaujina ir išsitrina. Stebūklas, nes operacinė sistema (OS) pas kiekvieną skirtinga ir panaši - vieni turi obuolius, kiti winosus. Panaši tuo, kad tas fliašas dalinai per laiką susidėvi ir info išsitrina, na bent dalinai. Skirtinga tuo, kad pas kiekvieną skirtingai.

Šiaip šis fliašas pats svarbiausias asmenybei, nes be jo mes nesijaučiame, kad esame, jei atmintis persikraus - kapiec prisiminimams ir savęs vertimui, aplamai kapiec individualybei. Tapsi naujas žmogus kuris vėl turės rinkti gyvenimo šiukšles iš naujo.

Dažnai naudojama knygų istorijose apie Korviną Ambero kronikose arba žaidimuose apie Nameles. Tai iš tiesų keistas susipratimas, su niekuo nepalyginamas. Nes kai kurie individai nevertina istorijos ir archeologijos, bet jei tik pamiršta kažką iš praeities eina pas būrėjus ar psichoterapiautus.

Aplamai šis atminties flešas turi savo OS ir tai gerai, nes įvykus perkrovai (alkoholis, narkotikai) panaikina paskutinius įrašus palikdamas tik gėdą ir priklausomybę. Blemba jei tuos pakutinius ištrinti, pasaulis atsidus ir vėl sužibės savo žvaigždėmis. Nors galima vėl pavartoti, nafig atmintis.

Dar sakoma, kad yra paslėptas fliašas su neįmanomais terabaitais atminties ir jis prisimena viską, nuo gimimo iki mirties, tipo suaktyvinamas per hipnozę, bet jei apsvaigintas pacientas šneka nesamones, tai dar nėra tiesa ir atmintis, nors kai kur skaitoma kitaip.

Savavališkai atminties ištrinti nepavyks, nors laikui bėgant, kas nereikšminga ar kenksminga išsitrina ir viskas OK. Čia kaip kvėpavimas, jei pamirši kvėpuoti - numirsi. Džiaukas, kvėpuoti niekad nepamirši, nes ten kitaip - per kažkokį obuoliuką senose smegenyse, na žodžiu sudėtinga čia.

Kas įdomiausia - galima pamiršti kur padėjai akinius, o vat prosenelės pravardę prisiminsi. Keistas tas vidinis OS, kai kada visai problematiškas.