Alternatyvi higiena

Alternatyvi higiena - tai tokios teorijos ir metodai, kurie prieštarauja įprastoms higienos normoms ir praktikoms. Kitaip tariant, tai antihigiena, purvas, nešvara ir ligos.

Pvz., alternatyvios higienos šalininkai gali nesiprausti ir aiškinti, kad taip ant jų kaupiasi gerosios bakterijos, kurios juos nuo kažko tai atseit apsaugo ir jiems gerai. Kiti gi alternatyvios higienos šalininkai sako, kad žmonija milijonus ir tūkstančius metų jokios higienos neturėjo ir nenumirė, todėl reikia nesivalyti dantų, nesimaudyti ir panašiai, nes taip bus sveikiau.

Galų gale, dažniausiai alternatyvios higienos atstovai išvis į tas teorijas per daug net nesigilina ir tiesiog pareiškia, kad jei aplinkiniams smirda, tai čia jų problemos.

Kai kurios išimtys

Yra, tiesa, jau įrodytų, faktais ir daugiamečiais tyrimais pagrįstų mokslinių teorijų, kad per didelė švara gali būti kenksminga žmonėms, o ypač vaikams. Trumpai tariant, yra kai kurios išimtys ir ribojimai higienai.

Pirma išimtis yra labai paprasta. Ant žmogaus kūno išties gyvuoja labai daug įvairių bakterijų. Dauguma bakterijų nekenkia, o tiesiog suėda nereikalingas medžiagas (paskleisdamos ir nemalonų kvapą, pvz., parūgusio prakaito smarvę). Tokių bakterijų ir jų ėdamų medžiagų yra nepaprastai daug, pradedant prakaitu ar odos likučiais ir baigiant riebalais, šiaip dulkėmis ir išvis net neaišku kuo. Kai šios bakterijos suėda savo maistą, to maisto nelieka kenksmingoms bakterijoms. Tačiau jei laikomasi pernelyg didelės higienos, tai gaunasi taip, kad šios bakterijos nesuėda tų medžiagų. O tuo tarpu patogeninės bakterijos randa terpę dauginimuisi. Tada ir atsiranda visokios ligos, pvz., tokios kaip visiems puikiai žinoma stafilokokinė infekcija.

Suprasti reikia vieną dalyką: jei nesiprausit - ta stafilokokinė infekcija irgi ateis, greičiausiai kur kokioje jautrioje vietoje. Bet jei pernelyg prausitės - tai irgi gali būti. O ką reikia daryti? Tiesiog praustis, bet su saiku, ne daugiau kaip kartą per dieną, nenaudojant antibakterinių muilų ir panašiai, kad ant kūno bakterijos galėtų veistis.

Antra išimtis yra kiek sudėtingesnė, susijusi su alergijų vystymusi. Reikalas tas, kad kai žmogus gimsta, jo imuninė sistema būna hiperaktyvi ir hiperagresyvi, ypatingai aršiai kovojanti su bet kokiomis galimomis infekcijomis. Jei tokia imuninė sistema randa su kuo kovoti, tai gerai. Bet jei neranda - ji pradeda kovoti su įprastomis medžiagomis, pvz., su maistu, ar su pačiu organizmu. Taip atsiranda autoimuninės ligos ir alergijos.

Dar apie 1980 metus higienistai pastebėjo vieną sąsają - JAV ir Vakarų Europoje ėmė augti alergijų skaičius vaikų tarpe, bet tas augimas prasidėjo būtent tarp tų vaikų, kurie gimė, atsiradus efektyvioms buitinėms plovimo ir valymo medžiagoms. Kuo labiau tos plovimo ir valymo medžiagos plito, tuo labiau augo alergijų skaičius tarp vaikų. Paaiškėjo, kad namus tėvai taip švariai išvalydavo, kad vaikų, ypač kūdikių organizmams nelikdavo su kuo kovoti - ir rezultatas jau būdavo alergijos.

Tuo metu gydytojai labai atsargiai ėmė rekomenduoti namus valyti rečiau, grindis plauti ne dažniau kaip kartą per kelias dienas, pageidautina - rečiau kaip kartą per savaitę, vaikams leisti valgyti maistą, pakeltą nuo žemės, taip pat ir gatvėje nuo žemės ir pan.. Šiuo metu tokio tipo rekomendacijos jau tampa įprastomis.

Visgi, kad ir kokios būtų išimtys, praustis reikia, o kas prausiasi rečiau kaip kartą per mėnesį ir dar ir nesikvėpina dezodorantais - tai banaliai dibilas.