Digital Alpha

Alpha - buvo kadaise tokie Digital kompanijos mikroprocesoriai, turintys RISC architektūrą, sukurti 1992 metais, kaip esminiai konkurentai IBM kurtai PowerPC architektūrai, o tuo pačiu - ir visokiems Intel procesoriams. Vieni iš pirmų sėkmingų pilnai 64 bitų mikroprocesorių.

Alpha architektūra buvo kraštutinai gerai atidirbta, todėl sąlyginai mažas procesorius turėjo baisiai didelį našumą. O kadangi procesorius buvo mažas, tai turėjo mažiau tranzistorių, tai todėl mažiau energijos naudojo. O kadangi mažiau energijos naudojo, tai mažiau ir kaito. O kadangi mažiau kaito, tai galima buvo padidinti jame megahercus iki ištiso gigaherco, ką DEC sėkmingai ir padarė kiek vėlesniais laikais, taip tapdama pirma mikroprocesorių firma, gaminusia procus, dirbančius gigaherciniu dažniu.

Tais laikais visokie Intel ar AMD procesoriai vilkosi vos kelių šimtų megahercų dažniais ir lyginant su Alpha procais, atrodė tiesiog apgailėtinai.

Kurį laiką DEC Alpha Server platformos su įvairiu šitų Alpha procesorių skaičiumi buvo tiesiog neprilygstamai greitos, tiesiog tobulas serverių įsikūnijimas, o dar ypač kai su Tru64 UNIX sistema, tai išvis buvo puikiai.

Ant DEC Alpha Server buvo paleista ir pirma gera paieškos sistema - šiais laikais užmiršta AltaVista.

Visgi viskam ateina galas, tad kai 1998 metais DEC firmą nusipirko Compaq, tai ir Alpha procesoriams atėjo juodos dienos. O paskui, kai Compaq firmą nusipirko Hewlett Packard, tai ir išvis ilgainiui tie Alpha serveriai bei darbo stotys išnyko, nes vietoje jų HP siūlė visokius ten PA-RISC ir HP/UX.

Taigi, dabar visi tie Alpha procesoriai tėra sena praeitis, istorikams įdomi nebent tuo atžvilgiu, kad rodo, kokia visgi nevykusi yra ta iki šiol dominuojanti x86 architektūra. Tai visokie seni perdylos apie tą mėgsta kartais papezėti, kalbėdami, kad eilinis laptopas dabar būtų keturis-aštuonis kartus greitesnis, jei Alpha procesoriai būtų išlikę.

Brangūs seni perdylos, neišliko jūsų tie procesoriai ir nieko čia nepadarysi, ačiū.