Ūdra

Ūdra arba vandeninė žiurkė (lot. castor rattus) - dažnas gyvis, paplitęs Lietuvoje. Dalinai nevaisingas bebro ir žiurkės hibridas, susidarantis dėl graužikų bendruomeninės dauginimosi specifikos. Natūraliai tik 7-11 procentų ūdrų vadų būna gyvybingos.

Ūdrų atsiradimas siejamas su bebrų šeimynų santykiu: pas šiuos tipinė šeimyna susideda iš 3-5 patelių ir dominuojančio patino. Jaunesni ir silpnesni patinai iš šeimos ilgainiui išvejami dėl patelių trūkumo. Negalėdami rasti patelių, jauni bebrų patinai ieško kitų rūšių graužikų patelių, bando su jomis santykiautis. Kylant natūraliai tarprūšinei hibridizacijai, dalim atvejų kyla sėkmingas apvaisinimas. Apvaisintos žiurkės 15-20 proc. tikimybe susilaukia gyvybingų palikuonių, kurie liaudyje vadinami ūdromis.

Skirtingai nuo įprastų žiurkių, ūdros gerai nardo vandenyje, sugeba medžioti smulkias žuvis, neblogai laipioja medžiais. Skirtingai nuo bebrų, neprisitaikiusios graužti medžius, negyvena bendruomenėmis, nekasa sudėtingų urvų.