Šizofrenijos paveldimumas

Šizofrenijos paveldimumas pasak Snežnevskio - netgi neabejotinas, bet išties tai pasaulis tuo nelabai tiki. Šizofrenija, o tiksliau sakyt, schizofrenija - kažkiek siejasi su giminystės ryšiais, pastebima, kad jei tėvai ja sirgo, tai vaikams tikimybė bus didesnė, tačiau dauguma ryšių, atrodo, nėra genetiniai.

Mes suprantame, kad klausimas apie šizofrenijos (ar schizofrenijos) paveldimumą jums kyla tik dėl to, kad nežinote atsakymo į kitą klausimą - ar šizofrenija išgydoma? Taigi taip, išgydoma, jei gydo ne Snežnevskio prisiskaitęs senas sovietinis degradas, o koks nors šiuolaikinis psichiatras. Kita vertus, tas gydymas gali užtrukti ilgai.

Dabartiniai tyrimai rodo, kad esminiai schizofrenijos ryšiai nėra tiesiogiai paveldimi. Esminiai faktoriai, kurie susieja giminaičius, susiję su schizofrenijos menamais paveldimumo ryšiais:

• Mokymasis gyventi netipiškoje aplinkoje (keisti žmonės, neįprasti elgesio modeliai ir pan.). Tokia netipiška aplinka neišvengiama tada, kai šeimoje yra schizofrenija sergančių žmonių, ir tokia aplinka, jei nėra sveiko proto suaugusiųjų, gali juntamai iškreipti vaiko suvokimą, jį priartindami prie psichozei būdingo suvokimo. Vėliau, jei žmogų ištinka psichologinė krizė, jo mąstymas daug lengviau persijungia į psichotinį.
• Smurtinė ir tiesiog sunki aplinka, kuri traumavo ir tėvus, ir vaikus. Pvz., aplinka susijusi su emigracija, su įkalinimu ir pan.. Te patys trauminiai faktoriai gali paskatinti psichozės išsivystymą ir tėvams, ir vaikams. Neretas atvejis, kai trauminėje aplinkoje augę tėvai sukuria ir trauminę aplinką vaikams, o traumos yra esminė priežastis schizoafektiniam sutrikimui išsivystyti. Pastarojo daugelis psichiatrų išvis neskiria nuo schizofrenijos ir vietoje jo diagnozuoja schizofreniją.
• Šiuo metu schizofrenija siejama su uždegiminiais procesais, kurie išsivysto smegenyse dėl skirtingų priežasčių. Tačiau viena iš esminių priežasčių tiems procesams išsivystyti laikomos įvairios imuninės/alerginės reakcijos, su kuriomis siajama didžiausia schizofrenijos atvejų dalis. Tokios reakcijos gali būti paveldimos, tačiau savaime jos nereiškia schizofrenijos.

Negana to, didelė dalis schizofrenijos atvejų siejami su įvairiomis užkrečiamomis ligomis, galinčiomis paveikti žmogaus smegenis. Natūralu, kad užkrečiamos ligos ilgainiui labiausiai persiduoda per šeimos narius. Beje, tiesioginio schizofrenijos užkrečiamumo ir bakterijų hipotezę kėlė dar patsai Emil Kraepelin, taip kad čia yra rimta.

Dėl sunkiai susekamų schizofrenijos priežasčių ankstesniais laikais daugelis psichiatrų įtardavo, kad schizofrenija (klaidingai sovietinių psichiatrų vadinama kaip šizofrenija) gali būti paveldima. Įsitikinimas, kad ji paveldima, dabar yra tapęs esminiu atsilikusių snežnevskinių psichiatrų požymiu: šie vis dar laikosi tos nuostatos, kai tuo tarpu mokslu pagrįsta medicina jau gerai žino, kokius efektus, gydant schizofreniją, duoda kai kurie antibakteriniai, antiparazitiniai, priešuždegiminiai, antihistamininiai preparatai bei imunosupresantai.

Kita vertus, kaip dabar manoma, yra bent kelios visiškai skirtingos priežastys, dėl kurių gali atsirasti šizofrenijos tipo sutrikimai. Taigi, tai, kas vadinama šizofrenija ar schizofrenija - tai išties mažiausiai 3-4 visiškai skirtingos ir visiškai skirtingai gydomos ligos.