Širšė

Širšės - tokie padarai skraidantys. Dažniausiai visi širšėmis vadina vapsvas, bet tai neteisinga, nes vapsvos mažos, kaip kokios nors bitės, et irgi gelia skaudžiai. O širšės arba širšuolai - tai tie baisaus didumo padarai, kurie atskrenda dūgzdami žemais balsais ir yra nenormalūs.

Didelė širšė būna didumo maždaug kaip suaugusio žmogaus mažasis pirštas, o kartais ir netgi didesnė. Dar kitur širšes vadina širšuolais, nes baisūs ir pikti. Bitininkai gi jas vadina bičių vilkais, nes vienas dažniausių užsiėmimų - tai medžioti bites ir užgrobdinėti avilius.

Širšės išties bjaurios - būna kad susisuka kur nors lizdą, o tas lizdas - kibiro didumo. O jei ką nors užpuola, tai persekioja ilgai ir nuobodžiai, vis besivydamos ir skleisdamos tokį kvapą, dėl kurio visos širšės aplinkui irgi puola. Ir dar kadangi širšės atsimena kur skrenda, tai gaunasi kad jos persekioja auką, pakeliui skleisdamos kvapą, paskui grįžta į lizdą ir pagal kvapo pėdsaką persekioja toliau. Tokiu būdu gaunasi, kad žmogus, užpultas būrio širšių, gali būti persekiojamas daugiau kaip kilometrą, į visą persekiojimą įsijungiant vis didesniems širšių kiekiams.

Ašku, toks persekiojimas būna tada, kai širšės smarkiai supyksta, pavyzdžiui, jei kur nors netoli lizdo jas sunervinsit kaip nors, ar kokią nors iš jų nudėsit.

Kaip ir kiti geliantys vabzdžiai, širšės gali sukelti ir alergiją, nuo kurios žmonės gali numirti. Kita vertus, ir be alerginių reakcijų jos gali ką nors sugelti tiek daug kartų ir tiek smarkiai, kad irgi gali ištikti ir mirtis. Nors paskutiniais metais nealerginės kilmės mirties atvejų nuo širšių nebuvo fiksuota, per paskutinius 20 metų keli atvejai yra pasitaikę. Dešimtys ir šimtai įgėlimų į pavojingas vietas (kaklą, veidą), gali baigtis mirtimi netgi labai gero ssveikatos suagusiam žmogui.

Į širšes panašios vapsvos yra daug mažesnės, turi daug mažiau smegenų ir mažiau nuodų savo geluonyse, tad mažiau pavojingos. Kita vertus, jų prisiveisia daug daugiau ir jos išvis daug irzlesnės, tad ir įgelia daug dažniau.