Šaltinis

„Šaltinis: seni, patikėk man“. Va tokie tie šiuolaikiniai šaltiniai

Šaltinis? - tai kai koks nors dibilas, nežinantis elementarių mokyklinių dalykų, pabando vaizduoti kietą, kitus kvestionuodamas. Tai tada įlenda ir sako - "šaltinis?" arba "parodykit nuorodą, kad taip", nors klausimas koks nors bukas ir visiems žinomas, kaip visiška nesąmonė

Ypatingai durnais atvejais būna, kad koks nors žmogus, pvz., įdeda parašymą apie tai, kas jam nutiko, ką jis patyrė ar ką pamatė, o tada irgi ateina koks nors pusdurnis - ir irgi su klausimu "šaltinis?". Tai į tokius jau patys tokie postintojai nebegali atsakyti, nes nesugalvoja, ką tokiems idiotams atsakyti.

Priežastys, dėl kurios kai kurie prietrankos klausinėja apie šaltinius visiškai akivaizdžiais, visiems žinomos informacijos atvejais, būna kelios:

• Visų pirma, sunkus Daningo-Kriūgerio sindromas, kai žmogus neturi net pradinių klasių žinių, tačiau kraštutinai pervertina savo žinojimą ir absoliučiai neadekvačiai nuvertina kitų žmonių žinojimą, o todėl nuoširdžiai negali patikėti tuo, ką kiti rašo
• Antra, bandymas pasipuikuoti, pasirodyti prieš kitus, kvestionuojant kito žmogaus teiginius, netgi kai jie akivaizdžiai teisingi ir korektiški. Toksai elgesys neretai būna susijęs su jau minėtu Daningo-Kriūgerio efektu, tačiau kartu rodo ir narcisistinio elgesio požymius, tam tikrą specifišką, menamai korektiškai atrodančią narcisistinę agresiją.
• Trečia, tiesiog banalus paprastasis neišsilavinimas, galimai kurioje nors specifinėje srityje, dėl ko žmogui kyla abejonės labai plačiai žinomomais dalykais, pvz., tuo, ar kosmose nėra oro ar tuo, kad šarmai ir rūgštys reaguoja tarpusavyje.
• Ketvirta, kartais tiesiog durnumas su noru kompensuoti savo nepilnavertiškumo kompleksą, taip pavarant ant kitų - tai labai artimas atvejis narcisizmui, bet kylantis iš intelektinio atsilikimo, t.y., silpnaprotystės.
• Penkta, neretai tai būna paprastas autizmas arba Aspergerio sindromas, kur žmonės paprasčiausiai šiaip nesusivokia realybės reiškiniuose. Autistiniams arba Aspergerio atvejams itin būdingas kraštutinai neadekvatus šaltinių klausinėjimas, pvz., netgi tokiais atvejais, kai žmogus būna parašęs ką nors apie save.

Bendrai tai šaltinių tikrinimas yra labai svarbus dalykas, norint įsitikinti, kad faktai yra tikri. Tačiau gebėjimas adekvačiai tikrinti šaltinius visada būna susijęs su gebėjimu ir įvertinti tą informaciją, kurią gavai, ir su bendrai suvokimu, kokiais atvejais šaltinius tikrinti reikia, o kokiais tikrinti nereikia.