Lupimas

Siekiant, kad straipsnis atrodytų rimtesnis ir moksliškesnis, jame pridėta daug ilgų tarptautinių žodžių Jei manote, kad protingų tarptautinių žodžių čia per mažai, spauskite redaguoti ir įrašykite dar kelis savo nuožiūra. Geriausiai tinka lotyniški ir graikiški.

Petriukas (17 m.) lupamas botagėliu, nes gavo dvejetą mokykloje

Lupimas (lot. lupus) - taikomoji auklėjimo priemonė, reglamentuota nerašytu laisvu susitarimu tarp tėvų ir vaikų. Lupimas taikomas tuomet, kai vaiko elgesys stipriai užknisa arba tiesiog profilaktiškai. Senoviniais barbariškais laikais lupimo implementaciją atlikdavo patys tėvai. Šiuo metu psichologai mano, kad tėviškas lupimas gali traumuoti vaiką ir panaikinti pasitikėjimą tarp tėvų ir vaikų, kuriuo beje grįstas ir pats lupimo aktas, bet čia jau aukštoji filosofija ir neapsipūtę nesuprasite. Bet vienu žodžiu šiais laikais lupimą dažniausiai atlieka specialiai samdyti darbuotojai. Lietuvoje tokias paslaugas teikia uždaroji akcinė bendrovė "pliek per šikną" (NASDAQ: PPŠ).

O tai liaudyje dargi be visokio moksliško lupimo neretai duodama tiesiog beržinė košė, tai čia jau nemoksliškai...

Lupimo propogavimas lietuvių liaudies folkliore. Ei, ar ten tik ne Ščiogolovaitė?

Žmogaus teisės

Įvairios žmogaus teisių gynimo organizacijos (Hitlerjugendas ir kt.) kategoriškai prieštarauja lupimui apskritai. Pasak jų, lupimas prieštarauja Žmogaus laisvių ir teisių dvasiai todėl lupti negalima, nieko, niekada. Savo teiginiams pagrįsti šios organizacijos nepateikia nei menkiausių įrodymų, todėl visuomenėje laikoma, kad jos nusišneka, ir todėl niekam nerūpi. Reklaminėse kampanijose šios organizacijos propaguoja mintį, kad "diržu proto neįkrėsi", su kuo galima pilnai sutikti - proto galima įkalti nebent pagaliu, nes lietuvių makaulės tokios kietos, kad diržas nuo jų tiesiog atšoko be jokio efekto. Ir išvis, tos organizacijos greičiausiai tik pinigus plauna.

Libertarizmas

Libertaristai, anarchokapitalistai ir kitokio plauko valstybės priešai šlovina lupimą, kaip vieną iš nedaugelio tikrai laisvų sandėrių tarp dviejų pusių. Pagal libertarizmą, vaikas leidžiasi lupamas savanoriškai, nes jeigu to nenorėtų, paprasčiausiai galėtų pabėgti iš namų ir, esant laisvai rinkai ir konkurencijai, susirasti nelupančius tėvus. Yra žinoma, pavyzdžiui, kad Liudvigas fon Misė kartą savo sūnų prilupo iki sąmonės netekimo ir užspardė kojomis už Markso "Kapitalo" skaitymą. Dalis valstybių įstatymiškai draudžia vaikų mušimą, šios valstybės paprastai susilaukia didžiulės kritikos iš libertaristų.

Dar apie žmogaus teises

Žmogaus teisių fanai ką tik atsiuntė pikto turinio laišką pipedijai, teigdami, kad jų požiūris į lupimą pristatytas vienpusiškai, iškreiptai ir neatspindi realių faktų. Pipedijos administracija patvirtina, kad taip ir yra, ir dar sykį pakartoja, stambesniu šriftu jei anksčiau nesugebėjot perskaityti: Lietuvoje žmogaus teisių aktyvistai niekam nerūpi.