Šinšila

Šinšila - tai toks mažas gyvuniukas. Kol mažos jos būna bailios, bet kai užauga tai pasidaro mandros ir paleistos pabėgioti nelenda atgal į narvą, pusę dienos prarandi kol idedi atgal į narvą, o dar prideda mažų šūdukų po visą kambarį tai dar išvalyt reik. Yra rizika kad pragrauž laidus ir gaus elektrošoką. Patelės būna seksovos, tai hampina šeimininko ranką.

Štai čia matom šinšilas kurios hampina swingerių vakarėlyje

Skirtingai nuo hipnokatino ar hipnorupūžės šinšilos žiūrėdamos su savo išsprogusiom akym lipa ant sąžinės, taip priversdami šeiminiką paleist pabėgiot.

Kilusios iš pietų Čilės aborigenų kaimelio, kai prieš maždaug 100 metų kaimelio vaikai suporavo voverę su žiurkę, o vėliau tą hibridą su triušiu... Ir tada gimė pirmosios šinšilos. Tai va dėl ko toks mažas gyvūnėlis tiek daug kakoja, nes triušio genai sutalpinti į tokį maža gyvuliuką. O kadangi triušis didelis, tai ir šika daug.

Visokios ten nukvakusios pranzūskos siuvasi iš šinšilų kailio papinykus. Ar gi taip žmogiška?

Šinšilai yra vegetarai, bet sumaitinus kokios daktariškos dešros gali įsijungti žiurkės genai, ir atsibudęs gali rasti apgraužtą koją ar nosį.

Kakoja jos smulkiais kakiukais, tokiais kietais. Jei duodi per daug vaisių, tai skysti jie būna. Bet taip tai, per dieną 1000 šūdukų padaro, ale iš kur toks šūdu fabrikas pas jas organizme?

Gindamosios šinšilos gali apmyžti agresorių. Bet jos kaip ir žmonės, sekso žaidimuose savo partneriui gali daryti auksinį lietų (myžti į burną).

Šinšilos taikūs ir ramūs gyvūnai, net bezda tyliai tik jau labai smardžiai.

Dar ten buvo tokia įžimi šinšika kur per Šaprošou rodydavo, tokia visa apšepus. Ir kai valgo bananą tai sako: -netrankyk per galvą, pleiskanų į klyną prikris!

Patelės būna aršios, jei jų vyrai bando jas pahampint nėščias, tai jos suranda patinų kiaušinius ir iškastruoja tuos patinus.

Pasak Šmaikštašiknių buvo toks atvėjis, kai šinšila nugraužė vaiko pirštą iki kaulo. Tik neatskleidė kelintas tas pirštas buvo...