Kaip atskirti netikrą alų?

Kaip atskirti netikrą alų? - čia aišku geras klausimas, o atsakymas į jį nėra toks jau paprastas, nesgi skirtingo tikro alaus savybės gan gerokai skiriasi...

Jei jau perkate alų parduotuvėje, pirmiausiai atkreipkite dėmesį į alaus butelį: daugelis aluje esančių medžiagų netgi nuo paprastos šviesos greitai skyla, išskirdamos neskanias medžiagas. Ir tikrame aluje šių medžiagų visada būna, nes jas įmanoma pašalinti tik sudėtingais apdirbimais. Todėl tikras alus visad būna tiktai ruduose arba nepermatomuose induose - tam, kad išlaikytų gerą skonį. Tuo tarpu žali, skaidrūs ar kitokie buteliai - garantija, kad alus tikrai bus nekoks.

Antras dalykas - galiojimo data. Jei alaus galiojimo data nurodyta metai ar netgi daugiau po pagaminimo - tai jau šimtaprocentinis požymis, kad alus yra pasterizuotas, kitaip tariant - tai nėra gyvas alus. Be pasterizacijos ilgokai (bet visvien ne metus, o tik kelis mėnesius) išsilaiko tik labai stiprios alaus rūšys. Ir tai ne visos.

Dar vienas dalykas - tai nuosėdos butelyje. Jų būna, jeigu tai tikras alus, bet specialiai filtruotame - nebūna niekad. Nuosėdos susidaro dėl mielių, kurių pasilieka gyvame aluje. Ir tos nuosėdos - tai geras požymis, kad tai gali būti geras alus.

Kai atidarote alaus butelį, pažiūrėkite, kiek laiko laikysis burbuliukai. Gamyklinis alus neretai būna dirbtinai užgazuotas. Aišku, yra alaus rūšių, kurios pilstomos į butelius dar jaunos - tos gali turėti daug burbuliukų ir be gazavimo, tačiau visgi tikras alus išsikvepia pakankamai greitai, tuo tarpu dirbtinai apdirbtas gali burbuliuoti ir praėjus kelioms valandoms po butelio atidarymo.

Galų gale, atkreipkit dėmesį ir į gamintoją: didieji aludariai vargu ar norės gaminti gyvą alų: šis per brangus. Tuo tarpu mažieji aludariai sukasi, kaip gali, o kokybė - tai vienas iš jų privalumų.

Na ir žinoma, svarbiausias dalykas - pasikliaukite savo skoniu, nes tiktai tikras alus yra tikras!