Visata 88

Visata 88 arba Hitlerio visata - viena iš daugelio Paralelinių visatų, dar kartais vadinama Hitlerio vardu, nes šis tapo ryškiausia šios visatos politine figūra. Visata 88 yra identifikuojama pagal tai, kad II Pasaulinis karas baigėsi III Reicho pergale.

II Pasaulinio karo pabaiga beigėsi SSRS sutriuškinimu, Didžioji Britanija iš karo pasitraukė ir sudarė taikos sutartį, tad ilgainiui visa Europa buvo padalinta pagal Adolfo Hitlerio nurodymus, sukuriant vokiečių nacijai gyvybinę erdvę plėtimuisi. Lenkijos valstybė buvo sunaikinta, jos gyventojai sunaikinti mirties fabrikuose, pradžioje pastatytuose žydų naikinimui, bet paskui panaudotuose ir kitų tautų (lenkų, lietuvių, rusų ir pan.) šalinimui.

Ilgainiui Visatoje 88 susidarė pasaulyje dominuojanti valstybė - Didysis Vokietijos Reichas, dar žinomas kaip Didžioji Vokietijos Imperija.

Europonė SSRS dalis buvo padalinta į keturis reichskomisariatus ir vieną reichsunmitelbarkeitą:

• Ostlandas - buvusi Lietuva, Latvija, Estija, Baltarusija
• Ukraina - buvusi Ukraina
• Moskovija - buvusi centrinė Rusijos dalis
• Kaukazas - buvusi Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas ir susijusios teritorijos
• Siegerlandas - buvęs Leningradas

Kiek vėliau Ostlandas buvo perskirstytas į sekančias pilnai germanizuotas zonas, kurių gyventojai, turintys arijų požymius, buvo asimiliuoti į vokiečių naciją, o kiti - sunaikinti, juos perdirbant mirties fabrikuose, kiek anksčiau pastatytuose žydų naikinimui:

• Peipuslandas (Estija) - apie 63% asimiliuota, 14% išsiųsti, likę sunaikinti
• Memellandas (Lietuva) - apie 28% asimiliuota, 11% išsiųsti, likę sunaikinti
• Baltoji Rutenija (Gudija) - apie 13% asimiliuota, 32% išsiųsti, likę sunaikinti
• Donalandas (Latvija) - apie 83% asimiliuota, 4% išsiųsti, likę sunaikinti

Į asimiliuotų, išsiųstų ir sunaikintų gyventojų skaičių neįtraukti žydai ir čigonai, nes jų apskaita nevesta. Po asimiliacijos Ostlandas buvo pilnai prijungtas prie Didžiojo Vokietijos Reicho.

Ostlandas pradinėje stadijoje. Matomi germanizuoti vietovardžiai, pakeisti asimiliuojant ir šalinant vietinius gyventojus

Kiti regionai

Specifinį statusą Didžiosios Vokietijos Imperijoje gavo Ukraina: dėl savo didumo ji negalėjo būti nei pilnai asimiliuota, nei panaikinta, o kartu ji užėmė ypatingą vietą dėl savo prisidėjimo prie Rusijos sutriuškinimo - jau pačioje karo pradžioje sukurtoje Ukrainos valstybėje mobilizuotos ukrainiečių pajėgos buvo pasiųstos į Rytų frontą, kur sudavė lemiamus smūgius SSRS kariuomenei, taip pat pasižymėjo išskirtinai efektyvia diversine veikla. Todėl Ukraina buvo suskirstyta į keletą generalbezirkų, iš kurių 6 vakariniai buvo pradėti germanizuoti ir apgyvendinti vokiečiais, gyventojus asimiliuojant, tuo tarpu likusi rytinė Ukrainos dalis buvo paskelbta ukrainiečių nacionaline teritorija, į kur pradėti perkeldinėti Vakarų Ukrainos gyventojai.

Kaukazo išskirstymas buvo įvykdytas etniniu/teritoriniu pagrindu. Dalis teritorijų, turinčių ekonominę ar karinę reikšmę, buvo išvalytos nuo vietinių gyventojų ir apgyvendinta vokiečiais, kita dalis buvo paversta dalinę savivaldą turinčiomis žemėmis.

Moskovija buvo padalinta į 6 generalkomisariatus ir 2 autonomines respublikas. Autonominės respublikos gavo savo marionetines vyriausybes, paklūstančias vokiečių emisarams, kitos teritorijos buvo paverstos kolonijomis, skirtomis vergų auginimui. Bendra Moskovijos sostine buvo paskelbtas Adolfsburgas (buvęs Leningradas), priskirtas specialiai zonai - Siegerlandui.

Krymas buvo pervadintas į Gotenlandą ir taip pat apgyvendintas vokiečių kolonistais.

Vokietijos valdoma pasaulio dalis išsiplėtė per visą Vidurio Europą

Visatos 88 ekonominė specifika

Kitos pasaulio šalys vystėsi pagal susilpnintą bendrą ekonomikos modelį. JAV, po ilgo karo su Japonija, pasirašė paliaubas ir vystėsi gana silpnai. Didžioji Britanija prarado didesnę dalį kolonijų ir tapo stagnaciją patyrusia valstybe. Tačiau bendra istorijos ir ekonomikos vystymosi raida kitose šalyse, kaip įprasta, priminė standartinę eigą, būdingą kitoms visatoms.

Didžiojo Vokietijos Reicho teritorijose buvo nutiesta daug kelių, geležinkelių, išsiplėtė miestai, visose atsilikusiomis buvusiose teritorijose pastatyta daug mokyklų, fabrikų, gyvenamųjų pastatų, smarkiai pakilo pragyvenimo lygis. Didžioji vokiečių liaudis atnešė taiką ir gerovę gyventojams, atsilikusius kraštus paversdama klestinčiomis žemėmis.

Ne veltui prie Didžiojo Reicho sąjungos prisijungė ir nacionalsocialistines revoliucijas patyrusios šalys - Danija ir Slovakija, tapdamos Vokietijos protektoratais. O kitos šalys, irgi įvykdžiusios nacionalsocialistines revoliucijas, laimingai prisijungė prie bendros arijų sąjungos - tokiomis valstybėmis tapo Norvegija, Vengrija, Rumunija, Graikija, Kroatija ir Serbija. Dar didesnėmis sąjungininkėmis tapo Prancūzija ir Italija, prisijungdamos prie sąjungos kartu su visomis savo kolonijomis.