Slopstantys kliedesiai

Slopstantys kliedesiai - pradinė sveikimo stadija, kai pacientą kliedesiai vis dar kamuoja. Pacientas ima abejoti savo idėjomis ir pradeda klausyti bent jau kažkokių argumentų, kad ir ribotai. Po šios stadijos paciento būsena pagerėja ir kuriam laikui telieka rezidualiniai kliedesiai.

Būdinga, kad slopstančių kliedesių stadijoje pacientas vis dar nusišneka, kaip nenormalus, tačiau atsiranda iki tol nebuvęs fenomenas: jis ima girdėti argumentus ar bent jau nustoja visiškai ignoruoti jo kliedesiams prieštaravusius faktus. Aplinkiniai tokį pokytį suvokia kaip labai teigiamą, tačiau dažnai vis dar tikisi iš paciento, kad jis kliedės ir toliau.

Šią slopstančių kliedesių stadiją svarbu identifikuoti psichoterapiniais tikslais: pacientui padeda, jei aplinkiniai supranta, jog jis sveiksta ir padeda jam grįžti į realybę. Kita vertus, psichoterapijoje čia svarbu, kad pacientas ima reaguoti ir į baudimus, todėl verta imtis griežtesnių auklėjimo priemonių, nukreiptų į vis dar besireiškiančius kliedesius - kad šie būtų blokuoti neigiamomis asociacijomis.