Eduardas Eismuntas

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones, o jei tiksliau - panašu į šyvos kumelės sapną. Įtariame, kad tai - mažų mažiausiai gandai apie alternatyvią realybę, su šiuo pasauliu (aprašomais faktais, įvykiais, daiktais ir žmonėmis) neturintys nieko bendra. Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti ir papildyti tinkamais faktais!

Eduardas Eismuntas - toksai vietinio lietuviško KGB vadas buvo vėlyvais sovietmečio metais. Pradėjęs karjerą dar prie Stalino, kaip eilinis stribas, ilgai darė karjerą, pakol įgavo KGB generolo majoro laipsnį, kas atitiko armijos maršalo lygį. Kitaip tariant, tapo vienu iš aukščiausių karinių pajėgų šulu ant SSRS, o taip pat - gal ir aukščiausias sovietines kariškas ir saugumietiškas pareigas kada nors įgijusiu lietuviu, jei neskaitysime paties Edmundo Dzeržinskio, kuris lietuviu buvo tiktai perpus.

Eduardo Eismunto karjera - kaip pavyzdinio sovietinio saugumiečio: 1932 gimęs, pokario metais pradėjo savanorišku stribu, o jau vos 18 sulaukęs, 1950 metais tapo išsyk pilnaverčiu MGB darbuotoju. Paskui baiginėjo visokias KGB mokyklas, jau 1964 tapo vietinio KGB stambesniu veikėju, o 1978 išsimušė į aukščiausią viso sovietinio KGB vadovybę, tapdamas TSRS KGB valdybos skyriaus viršininko pavaduotoju, o paskui ir viršininku.

Nuo 1987 Eduardas Eismuntas tapo viso LTSR KGB vadu - saugumo komiteto pirmininku, nes čionai Sąjūdis užsikūrė, taip kad reikėjo sovietams kažkokio rimtesnio šulo, kuris su tais lietuviais tvarkytis imtųsi. Ir ponas Eduardas Eismuntas ėmėsi, tapdamas tuo, kas bandė užgniaužti Sąjūdį.

Kūrė Jedinstvo, organizavo LKP-TSKP, visaip ten stengėsi, kad nepriklausomybės nebūtų.

Ale betgi nepavyko nei vienas reikalas. Taip kad jau 1990 teko Eduardui Eismuntui baigti veiklą, nes esą jau senas ir atitarnavęs, pensija ten ir taip toliau, o kaip tuo pačiu, tai gal ir iš Lietuvos, prieš tai krūvomis sudeginant, sušriodinant ir išvežant visus įmanomus KGB dokumentus apie visokių KGB agentų ir KGB rezervistų veiklą.

Tai po jo dar buvo toksai Romualdas Marcinkus, kur kaip sakoma, labai kažkaip neaiškiai tenai visa ta istorija baigėsi ir paslaptingai.