Apreiškimas

Apreiškimas - vienas iš simptomų, rodančių, jog jau prasidėjo aiški psichozė, o gal jau ir deliriumas, o gal ir dar kas sunkesnio. Būsena artima pseudohaliucinacijoms, nes pacientas iškreiptai suvokia aplinką, bet neretai visgi sieja suvokimo iškreiptumą su savimi pačiu.

Neretai prieš apreiškimą, jo metu ar greitai po jo, pacientą apima ir būdinga kliedesinė nuotaika, irgi rodanti beprasidedančią psichozę: pasaulis ima atrodyti kažkokiu nerealiu, iškreiptu, netikrovišku, apima nerimas ir neaiškios nuojautos.

Švelnesniais, neurozėms ar vangiąjai šizofrenijai būdingais atvejais, apreiškimas būna tik prabusus iš miego, nakties metu, kai šalia paciento nieko nėra, o pojūtis trunka neilgai, vos kelias sekundes. Dažniausiai apreiškimas siejasi su kokiu nors sapnu, kuriame kažkas atėjo ir dėl to pažadino. Pirmu prabudimo momentu pacientui atrodo, kad šalimais kažkas stovi, nors išties nieko nėra. Kažkieno buvimo jausmas yra visiškai vidinis, nes pacientas nemato ir negirdi, kad kas nors šalia būtų.

Paciento būklei sunkėjant, apreiškimai gali imti rastis ir ne tik prabudus iš miego būsenos, bet ir kitu metu. Švelnesnėse stadijose apreiškimai dažniausiai būna naktį, kai nieko šalia nėra, o pacientas yra vienas kambaryje ar ištisame name, pvz., vasarnamyje, kur išvyko pailsėti. Kai kuriais momentais pacientą apima stiprus jausmas, kad kažkas stovi šalimais, pavyzdžiui už nugaros, tamsoje, tačiau apsisukęs, pacientas nieko nemato.

Būdinga, kad apreiškimus patiriantys pacientai linkę juos paaiškinti visokiais mistiniais reiškiniais, vaiduokliais, spiritizmu, numirėlių dvaiomis ir kitais dalykais.

Toliau paciento būklei sunkėjant, apreiškimai ima rastis ir dienos metu, o toliau blogėjant situacijai, gali vykti ir patalpose, kur yra kitų žmonių. Dar labiau blogėjant būklei, ima rastis ir iliuzijos, haliucinacijos bei pseudohaliucinacijos kartu su kitais deliriumo požymiais.