Paratimija

Paratimija - specifinis afekto sutrikimas, kai emocijų pobūdis neatitinka jas sukėlusių priežasčių. Pacientas keistai ir nenormaliai emocingai reaguoja į tai, į ką nereikėtų reaguoti arba visai ne su tomis emocijomis, su kuriomis reikėtų.

Paprastai paratimija būna prie kokios nors šizofrenijos, kai pacientai būna lyg ir apatiški, nelinkę reaguoti, praradę emocingumą, tačiau kažkokie dalykai juos vis dar labai smarkiai kabina. Ypač kai ten kokia nors paranojinė šizofrenija: pacientas nuo pasaulio atitolęs, niekas jam neįdomu, tačiau netyčia pataikius į dalyką, kuris jam svarbus, galima susilaukti neadekvačiai stiprios reakcijos. O kartais, jei tas dalykas paveiktas kokių nors kliedesių, tai ta reakcija gali būti dar ir nei į tvorą, nei į mietą.

Paratimija rodo, kad žmogui truputį stogas pavažiavęs, nes šiaip sau tai tokie dalykai neatsiranda. Todėl jei jau pacientas į kažką reaguoja pernelyg emocionaliai ar nenormaliai, tai reiškia, kad jam ne visi namie.

Kita vertus, būna ir lengvesnės paratimijos apraiškos, kai prie kai kurių neurozių žmogus lyg ir normalus visai, bet į kažką reaguoja neadekvačiai, ar per smarkiai, per irzliai. Tai, kad neurotinė simptomatika primena šizofrenijai būdingą, reiškia, kad neurozės ilgainiui progresuoja į šizofreniją.

Atskiru variantu iš visokių aukšto lygio paratimijų išskiriamas paratiminis negatyvizmas: čia pacientas reaguoja į visokius dalykus su emocijomis, kurios savo pobūdžiu yra priešingos normalioms. Pvz., pasakius pacientui, kad greitai jį išrašys iš ligoninės, pacientas apsiverkia, o pasakius jam, kad teks pabūti ligoninėje ilgiau - ima džiaugtis. Tokios formos dažniau būna, esant hebefrenijai.

Bazinių instinktų paratimijos

Atskira paratimijų grupe yra išskiriami bazinių instinktų iškrypimai, kai paciento pojūčiai ir instinktai išsikreipia ir apsiverčia aukštyn kojomis. Tokiu atveju pacientas gali jausti pasitenkinimą, valgydamas šūdą ir gerdamas actą, nes jam tiesiog skanu. Malonumą pacientas gali jausti, sukeldamas sau skausmą, todėl gali užsiimti ir kokia nors savižala.

Neretai pas tokius pacientus išsikreipia seksualinis potraukis, pvz., atsiranda potraukis tualetams ar lavonams. Būdinga, kad toksai potraukis savo esme yra artimesnis ne lytiniams iškrypimams, o sąmonės sutrikimams.

Panašiai būna ir su esminiais elgseną reguliuojančiais instinktais: pvz., pasitaiko, kad pas pacientą atsiranda potraukis numirti, bet ne depresyvinio pobūdžio, o tiesiog vietoje potraukio gyventi. Tokiu atveju pacientas gali užsiimti savižala ar bandyti nusižudyti, dėl to, kad jis jaučia tokį poreikį. Pas moteris gali išsivystyti neapykanta ir pasibjaurėjimas savo vaikais. Tokiu atveju motina gali nužudyti savo vaikus.

Būna, kad pacientas kreipiasi į psichiatrus, simuliuodamas kokią nors ligą ar tiesiai prašydamas, kad su juo atliktų kokias nors procedūras, pvz., elektrokonvulsinę terapiją ar lobotomiją. Tokiu atveju irgi galima įtarti, kad čia gali reikštis paratimijos, verčiančios pacientą imtis savęs naikinimo veiksmų - algofilija.

Baziniai instinktai ir juslės šitokiais būdais išsikreipia tik esant pakankamai rimtiems smegenų veiklos sutrikimams, kokie būna prie šizofrenijos, šizoidinės psichopatijos, kai kurių seksualinių psichopatijų, kai kada ir prie pogimdyvinės psichozės, stiprios depresijos, demencijos.

Tokios su žemo lygio psichikos reiškiniais susijusios paratimijos gali būti ir generalizuotos, visaapimančios, ir susijusios tik su viena kokia nors jusle ar instinktu.