Insulininės komos terapija

Gydymas insulininėmis konvulsijomis

Insulininės komos terapija, hipoglikeminė terapja, insulininių konvulsijų terapija arba insulino šoko terapija - vienas iš šoko terapijos metodų. Labai efektyvus, gydant schizofreniją, depresiją, kitas psichikos ligas. Šiuo metu insulininė terapija taikoma ribotai, ją keičia elektrokonvulsinė terapija bei neuromediacinė terapija, tačiau kai kuriais atvejais hipoglikeminės terapijos duodami gydymo rezultatai pralenkia tuos, kurie gaunami kitais būdais, todėl taikytina sunkių ligų atveju, ypač, kai kiti šoko terapijos būdai nepakankamai efektyvūs.

Insulininio šoko terapijos esmė

Insulinas - organizmo enzimas, atsakingas už gliukozės skaidymą. Esant insulino pertekliui kraujyje, kraujyje esanti gliukozė paverčiama glikogenu ir negali būti panaudojama gyvybinėms funkcijoms, todėl organizme prasideda vadinamasis gliukozės badas (hipoglikemija), ląstelės negauna energijos. Nuosekliai didinant insulino dozes ir neduodant pacientui gliukozės turinčių produktų, galima pasiekti ribinę būseną, kai prasideda savaiminės insulininės komos. Tikslingai sukeltos insulininės komos metu pacientą dėl gliukozės stygiaus nervų sistemoje ištinka konvulsijos, sąmonės praradimai, amnezija. Dėl gliukozės stygiaus prarandami galvos smegenų neuronų tarpusavio ryšiai, dėl ko vėliau susilpnėja arba išvis išnyksta psichikos ligos simptomai.

Taikymo metodika

Taikant insulininės komos terapiją, pradinėje stadijoje pacientui su griežta med. personalo priežiūra maždaug 2 savaites į raumenis leidžiamos vis didėjančios insulino dozės (iki 100-200 vienetų) tol, kol atsiras pirmi savaiminių komų, konvulsijų požymiai. Pasiekus šią būseną, nuolatinės insulino dozės sumažinamos ir pradedama insulininių komų terapija. Insulininei komai sukelti intraveniškai suleidžiama dar viena insulino dozė (iki 100 vienetų), kuri per 1-2 sek. sukelia staigią hipoglikemiją su būdingais reiškiniais - sąmonės aptemimu, intensyviais kliedesiais, konvulsijomis. Išvedimui iš insulininės komos naudojamas gliukozės tirpalas intraveniškai, taip pat - gliukozės tirpalas per skrandžio zondą.

Pašaliniai reiškiniai ir komplikacijos

Miokardo infarktai, galvos smegenų insultai, dėl staigios hipoglikemijos - giluminiai galvos smegenų pažeidimai, nuolatinė (negrįžtama) koma, įvairaus sunkumo silpnaprotystė, galvos smegenų žūtis.

Taip pat būdinga, kad pacientai dėl insulino pertekliaus ima ypatingai gerai įsisavinti angliavandenius, o taip pat jaučia nuolatinį ir nesuvaldomą alkį, todėl valgo nesveikais kiekiais. Labai tipiška, kad jau po per kelias savaites trunkantį gydymą insulininėmis komomis, pacientai priauga maždaug nuo 10 iki 30 kilogramų. Ilgalaikio (kelių mėnesių trukmės) gydymo atveju pacientas gali priaugti maždaug 50-80 kilogramų svorio. Nors toksai svorio priaugimas gali sukelti sveikatos problemas, tačiau jis gali būti labai naudingu tais atvejais, kai gydoma anoreksija.