Irukandžio medūza

Irukandžio medūza mažame flakonėlyje

Irukandžio medūza, dar vadinama Irukandji - tai netoli Australijos besiveisianti medūzų rūšis, kurios išskiriami polisacharidai pažeidžia skausmo jutimo mechanizmus, išderindami visą žmogaus skausmo jutimo sistemą. Su Irukandžio medūza siejamas skausmo eliksyras, neuromediacinė terapija ir kai kurie tyrimai, žadantys išgydyti narkomaniją.

Pati Irukandžio medūza yra dviejų pagrindinių rūšių: Carukia barnesi ir Malo kingi, abi gan panašios savo poveikiu. Medūzos kūnas yra kelių milimetrų skersmens, tačiau jos geluonys, t.y., už jų besitęsiančios ataugos - iki metro ilgio. Galimai yra ir daugiau rūšių, nes Irukandžio sindromą sukelia bent 7 skirtingos medūzų rūšys, o mokslininkai iki šiol ginčijasi dėl tų medūzų klasifikacijos.

Ar taip, ar anaip, Irukandžio medūzos yra nepaprastai nuodingos. Apdilgintam žmogui per 15-30 minučių išsivysto stiprus apsinuodijimas, kuris neretai baigiasi mirtimi dėl širdies sutrikimų. Tačiau didžiausia mirčių dalis siejama ne su širdies sutrikimais, o su skausmu, dėl kurio besimaudantys žmonės tiesiog paskęsta. Širdies sutrikimai, kaip spėjama, kyla irgi dėl skausmo. Visu stiprumu poveikis išsivysto per kelias valandas ir tęsiasi maždaug 3-10 dienų. Liekamųjų poveikių, pvz., vidaus organų pažeidimų - nepastebima.

Poveikio simptomatika - skausmai pilve, nugaroje, kojose, kauluose, raumenyse, odos deginimas ir t.t., pykinimas, vėmimas, kartais viduriavimas, antieuforija, pacientą krečia šaltis, smarkiai pakilęs kraujospūdis ir padažnėjęs širdies ritmas. Daugeliu simptomų Irukandžio medūzos sukeliami efektai primena ypatingai sunkų opiatų sukeliamą abstinencijos sindromą, tačiau yra dar deišmtis ar šimtus kartų stipresni. Pacientų nupasakojimu, pats silpniausias Irukandžio medūzos sukeliamas skausmas savo stiprumu lenkia bet kokį iki tol gyvenime jaustą skausmą.

Štai čia ir pasidaro įdomumas, kad poveikis skausmo jutimo sistemai pas šias medūzas yra neįtikėtinai stiprus. Visi skausmo jutimo mechanizmai išderinami absoliučiai ir visiškai. Taip smarkiai, kad skausmo nesugeba pašalinti jokios gyvybei nepavojingos jokių nuskausminančiųjų dozės. Dar daugiau, stebint pacientus ir bandymus nuskausminti, nustatyta, kad po Irukandžio medūzų apdilginimo, toksikozės piko stadijoje nuskausminantieji vaistai ne tai kad nepadeda, bet išvis suvisam apstoja veikti. T.y., kiek jų beleistų ligoniui, nepasimato jokių požymių, kad skausmas bent kiek susilpnėtų.

Vėlesnėse stadijose opiatai gali kažkiek susilpninti skausmo pojūtį, tačiau saikingai, poveikis tiktai dalinis. Kita vertus, pagiję pacientai stebėtinai vieningai pasakoja apie tai, kad juos yra apėmusi nuolatinė laimingumo būsena, pasaulis yra labai gražus, kūne jaučiama jėga ir pan.. Galimai tokie simptomai susiję su tuo, kad Irukandžio medūza pilnai pažeidžia visą skausmo jutimo sistemą, endorfinų ir enkefalinų apykaitą, o taip pat ir acetilcholino veikimo mechanizmus, todėl po apsinuodijimo visa skausmo sistema turi atsikurti iš naujo.

Kai kurie naujesni tyrimai leidžia spėti, kad Irukandžio medūzos poveikis gali padėti, gydant sunkius narkomanijos atvejus. Tai susiję su keliais atvejais, kai sunkių stadijų heroino vartotojai buvo apdilginti šių medūzų, tačiau po pasveikimo pilnai metė narkotikų vartojimą. Pačių pacientų teigimu, po pagijimo jie savaime jaučia lengvą euforiją, bet kokie potraukio narkotikams simptomai yra išnykę, nėra ilgai bęsitęsiančių skausmų, būdingų opioidinėms narkomanijoms.

Nepaisant tokių pranešimų, apie galimybęs gydyti narkomanus, taikant neuromediacinę terapiją yra abejojama, nes daugiau mokslinių duomenų trūksta.