Paprastoji schizofrenija

Paprastoji šizofrenija - bendras, gana nedažnas ir retas šizofrenijos atvejis, kai produktyvi simptomatika yra silpna, negatyvi simptomatika stipri, eiga sparčiai ir tolygiai blogėjanti, su ryškiais valios sutrikimais. Nors ir reta, laikoma pačia prasčiausia ir piktybine šizofrenijos forma, prasidedančia gana ankstyvame amžiuje.

Tarp pirmų simptomų - pirmiausiai įvairūs negatyvūs, bendra astenija, hipotimija. Iš pozityvių simptomų dažniau pastebima taip vadinama filosofinė intoksikacija, dismorfofobija, kartais hipomanija su seksualiniu ištvirkimu, įvairios kompulsijos, tačiau tokie dalykai tęsiasi gana neilgai ir ligai progresuojant nunyksta.

Prasidėjus paprastąjai šizofrenijai, paprastai jau po metų pacientui ima reikštis stipri apatija ir abulija. Jeigu ligos eiga būna smarkiai lėtesnė, paprastai kalba būna apie vangiąją šizofreniją.

Diagnozuojant, čia svarbu atkreipti dėmesį į esminius paprastosios šizofrenijos požymius:

• Aiškūs žmogaus pokyčiai, kai pasimato, kad pacientas praranda interesus, nustoja viskuo domėtis, užsidaro savyje, atsiskiria nuo žmonių
• Atsiradusi negatyvi simptomatika, tokia kaip apatija, hipotimija, kalbos nuskurdimas, emocinio bukumo požymiai, pasyvumas, iniciatyvos praradimas, nunykęs bet koks bendravimas su aplinkiniais
• Aiškus socialinio, mokymosi, darbinio ir bet kokio kito darbingumo sumažėjimas

Kai kada pastebima ir netolygi paprastosios šizofrenijos eiga, kai būsena blogėja netolygiai, priepuoliais. Neretai pastebimos suicidinės tendencijos.