Caro bomba

Čia matomame žemėlapyje matome, kas atsitiktų su Lietuva, jei ant Kauno kas nors numestų tokią caro bombą. Kaip matome, Kaunas būtų išgarintas, o visa likusi Lietuva - visaip išgriauta, išdeginta ir kitaip sunaikinta.

Caro bomba - pati galingiausia kada nors egzistavusi bomba visos žmonijos istorijoje. Ana kartais vadinama bomba "Ivan", bet dažniausiai Caro bomba, matomai pagal Caro varpą ir Caro patranką, katrieji Kremliuje stovi, kaip carų gigantomanijos kliedesių išpildymas.

Caro bomba buvo vandenilinė bomba, sukurta SSRS, paties Nikitos Chruščiovo užsakymu, pilnoje versijoje turėjo 100 megatonų galingumą. Išbandyta buvo 50 megatonų versija, kuri nuo pilnos versijos tesiskyrė tuo, kad iš jos buvo pašalinta trečioji pakopa, turėjusi pridėti likusias 50 megatonų.

Caro bomba buvo išbandyta 1961 metais, Spalio 30 dieną. Išmesta iš 10 kilometrų aukščio, pakolei bomba nusileido parašiutu iki 4 kilometrų aukščio, kur sprogo, ją nešęs bombonešis spėjo nuskristi 39 kilometrus nuo sprogimo vietos, tačiau dėl sprogimo visgi smarkiai apdegė, kai kurios aliumininės jo dalys netgi apsilydė, o sprogimo banga jį gerokai apgadino. O vat nuo 100 megatonų bombos tas ją numetęs bombonešis jau būtų netgi neįstengęs pabėgti.

Vėliau buvo paskaičiuota, kad 100-200 megatonų bomba, jeigu sprogtų, tai branduolinis sprogimo grybas pasiektų II kosminį greitį, todėl dar ir gabalą žemės atmosferos nuneštų į kosmosą, taip kad panašiomis bombomis kariaujant, planetoje neliktų oro.

Kas būtų, jei Caro bomba sprogtų Lietuvoje

Čia trumpai įsivaizduokime, kas būtų, jei tokia Caro bomba sprogtų Lietuvoje. Tai čia paskaičiavome, kas atstiktų netgi jei sprogtų ne pati ta 100 megatonų bomba, o tiesiog kokių 50 megatonų. O jei šimtinė - būtų dar baisiau. Tai dešinėj matot paveiksliuką, kur pavaizduotas žemėlapis, kuriame Lietuva, o bomba numesta ant Kauno, nes kaip žinia, Kaunas - Lietuvos širdis.

Štai jums faktai:

• Didžioji dalis Kauno išgaruotų ir išsilydytų taip, kad vietoje namų pasiliktų apsilydžiusio stiklo plynė, susidaranti dėl ypatingai aukštų temperatūrų. Tokia sustiklėjusi ir išgarinta zona būtų maždaug per 5 kilometrus nuo sprogimo epicentro, kitaip tariant - maždaug 10 kilometrų skersmens. Ten neliktų nieko - nei namų, nei dar kažko.
• Tokie miestukai kaip Garliava, Kazlų Rūda, Prienai ir Jonava pakliūtų į visiško sunaikinimo zoną, kur neliktų gyvų žmonių. Visi pastatai tenai būtų išdaužyti į smulkiausius šipulius, medžiai irgi į šipulius išdraskyti, viskas išgriauta, o paskui nuo šiluminio spinduliavimo viskas pavirstų į vieną didelį 50 kilometrų skersmens degantį laužą. Neišgyventų netgi tie, kas būtų požeminėse slėptuvėse.
• Masinės mirties zonoje būtų išgyvenusių, kurie slėptuvėse slėptųsi ar gyventų už kokių nors kalvų, užstojančių smūginę bangą. Tačiau tokių būtų nedaug. Todėl Panevėžys, Ramygala, Raseiniai, Kėdainiai, Ukmergė, Ariogala, Širvintos, Kaišiadorys, Vievis, Vilnius, Rūdiškės, Varėna, Alytus, Druskininkai, Lazdijai, Kalvarija, Marijampolė, Vilkaviškis, Kybartai, Kudirkos Naumiestis, Šakiai ir Jurbarkas būtų tiesiog nušluoti ir sunaikinti. Gyvų beveik neliktų.
• Pūslių ir išdegintų akių zona būtų saugesnė - aklais liktų visi, kas žiūrėtų į sprogimo pusę, o ir tie, kas neapsirengę ar apsirengę tamsiais drabužiais - irgi nukentėtų, nes odą nudegintų, o tamsūs drabužiai, sugeriantys spinduliuotę, užsidegtų. Pastatai šioje zonoje būtų smarkiai apgriauti, kai kurie - tiesiog subyrėtų nuo smūginės bangos, tačiau už kalvų, visokiuose duburiuose esantys - liktų apysveikiais, gal tik langus jiems išdaužtų. Į šią zoną pakliūtų beveik visa Lietuva, o ir nemažas ruožas Lenkijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities. Tarp išdegintų miestų ir miestelių būtų Radviliškis, Kuršėnai, Šiauliai, Pakruojis, Linkuva, Pavalys, Joniškis, Kupiškis, Utena, Švenčionėliai, Švenčionys, Pabradė, Molėtai, Nemenčinė, Šalčininkai, Eišiškės, Kelmė, Varniai, Šilalė ir Tauragė. O taip pat būtų išgriauti ir išdeginti Gardinas, Suvalkai ir Augustavas.
• Pastatų griovimo zona jau ne tokia pavojinga, nes tenai gal tik akis išdegintų, o ir tai dar ne tiek, kad absoliučiai apaktų visi. Pastatai būtų apgriauti, šlaitiniai stogai nuplėšti, išdaužyti langai, išversti silpniau stovintys medžiai, nutraukyti laidai ir taip toliau.
• Virš Kauno įvykusį sprogimą matytų žmonės, gyvenantys Stokholme, Helsinkyje, Taline, Minske, Varšuvoje ir daugelyje kitų Europos miestų. Tuo tarpu daugelis Rygos ir Kaliningrado gyventojų džiaugtųsi išdaužytais aukštesnių pastatų langais.

Realūs faktai apie Caro bombos bandymus

Faktai apie caro bombos bandymus:

• Sprogimo metu susidaręs aukštos temperatūros plazmos rutulys buvo pasklido maždaug 4,6 kilometro spinduliu nuo sprogimo vietos, t.y., pasiekė maždaug 9-10 kilometrų skersmenį
• Šviesos ir šilumos spinduliavimas buvo toksai, kad už 100 kilometrų galėjo sukelti žmonėms trečiojo laipsnio nudegimus - t.y., beveik pačius sunkiausius, nes sunkesnis tik ketvirtasis laipsnis, kur kūnas suanglėja
• Ugninis rutulys, susidaręs sprogimo metu, buvo matomas maždaug 1000 kilometrų nuotoliu
• Po sprogimo daugiau kaip valandą laiko visiškai neveikė joks radijo ryšys maždaug 1000-2000 kilometrų nuotoliu aplink sprogimo zoną, o dideli radijo ryšio sutrikimai visame pasaulyje tęsėsi kelias dienas
• Dėl sprogimo kilusi seisminė banga tris kartus apėjo aplink Žemės rutulį
• Sprogimo banga buvo juntama ir girdima maždaug 1000 kilometrų nuotoliu, o kai kur už tokio atstumo dėl atmosferinio fokusavimo netgi išdaužė namų langus. Žinoma, kad langų išdaužymai fiksuoti Norvegijoje ir Šiaurės Suomijoje, daugiau kaip už 1000 kilometrų nuo sprogimo vietos
• Branduolinis grybas, susidaręs sprogimo metu, pasiekė 67 kilometrų aukštį, o jo skersmuo - maždaug 95 kilometrus
• Maždaug už 55 kilometrų nuo sprogimo vietos buvęs kaimas Severny buvo nušluotas - išgriauti ir sunaikinti visi namai, ir mediniai, ir mūriniai
• Apgriauti pastatai, buvę kaimuose maždaug už 100-200 kilometrų nuo sprogimo vietos, išdaužyti langai, apgriauti stogai ir pan.