Standartinė Visata

Standartinė Visata - tipinis ir suvidurkintas Visatos atvejis, pačią tipiškiausią istoriją ir būdingiausias visų artimojo Poliversumo visatų savybes turinti Multiversumo visata. Pasižymi tuo, kad dauguma istorinių įvykių, valstybių, tautų, įvairių politinių ir mokslo veikėjų yra tie patys. Spėjama, kad nors tiesioginiame pavidale Standartinė Visata ir nestebima, ji gali egzistuoti kaip metaversumo matrica, generuojanti poliversumo visatas.

Standartinės Visatos idėją iškėlė kabalos adeptas Leon Zichrowski 1967 metais, tirdamas Einšteino singuliarumo funkcionalo praktinį įgyvendinimą Filadelfijos eksperimente. Kadangi Nulinėje Visatoje tyrimo duomenys buvo paviešinti ir atsirado Paralelinių visatų tyrimo priemonės, ilgainiui buvo įsitikinta, kad netgi tam tikrame istorijos etape įvykiams pakrypus į šalį, istorija dažniausiai būna linkusi normalizuotis, grįždama į vėžes.

Kaip klasikinis pavyzdys imamos visatos nr. 2983 ir nr. 3105, kur įvykiai pakrypo skirtingais scenarijais dar I Pasaulinio karo metais: vienoje buvo nužudytas Austrijos advokatas Adolfas Hitleris, tuo tarpu kitoje - gruzinų banditas Josifas Džiugašvilis. Nepaisant to, pirmojoje iš šių atsirado anoksai Adolfas Šikelgruberis, vėliau persivadinęs į Hitlerį, o antrojoje - anoksai Sato Gandžiašvili, persivadinęs į Staliną. Tokie politinių veikėjų persivadinimai buvo pastebėti ir kitose visatose.

Analogiški atvejai kartojasi ir su daugeliu istorinių įvykių: pvz., nors maždaug 80 procentų visatų įvyksta II Pasaulinis karas ir dauguma atvejų jį pradeda Vokietija, dalimi atvejų karą pradeda Rusija, tačiau šiai pradėjus karą, įvykiai dažniausiai klostosi panašia linkme - po ganėtinai neilgo Rusijos vykdomo puolimo, Vokietija pereina į kontrpuolimą, puola iki Leningrado-Maskvos-Stalingrado linijos, o paskui išeikvoja savo resursus ir būna nubloškiama atgal, patirdama visiškai fatališką pralaimėjimą.

Tokie sinchroniški istoriniai panašumai, kur netgi skirtingai besivystantys įvykiai duoda labai artimas, o ilgainiui - išvis vienodas baigtis, verčia kelti teoriją, kad mūsų visatų grupė yra stabilizuojama poliversumo lauku, kuris priverčia visatas ilgainiui grįžti į būseną, artimą standartiniam modeliui.

Visgi kai kurios visatos, kaip kad Visata nr. 7452, leidžia daryti prielaidą, kad stabilizacija gali būti nepilna - pastarojoje Visatoje nėra Žemės planetos, nes ji, kaip spėjama, buvo sunaikinta dar prieš milijonus metų. Analogiškai spėjama, kad gali būti ir kitų nuokrypių, pvz., garsioji Pragaro Visata pateikiama, kaip itin ryškus istorinio išsiskyrimo pavyzdys.

Tiesa, kai kurie mokslininkai teigia, kad tokie išsiskyrimai rodo tik laikinus skirtumus, nes ilgainiui, sinchronizuojantis visatoms, kitos visatos irgi pereis į atitinkamą būseną, tiktai šiek tiek vėliau. Pagal pastarąją teoriją, Pragaro Visatos egzistavimas vienareikšmiškai nurodo žmonijos baigtį, panašiai, kaip ir Ktulu Visatos atvejis. Tuo tarpu Visatos nr. 7452 atvejis aiškiai nurodo, kad Žemės planeta ir kitose visatose ilgainiui bus sunaikinta, kitaip tariant, ateis Pasaulio Pabaiga.