Gabriel Narutowicz

Jozefas Pilsudskis bendrauja su savo draugeliu Gabrieliumi Narutovičiumi, kurį po kelių dienų nušovė kažkoks lenkų nacis

Gabriel Narutowicz, dar žinotas, kaip Gabrielius Narutavičius, dabar gi vadinamas kaip Narutovičius - garsi istorinė figūra ir pirmas Lenkijos prezidentas. Dar kartu jis buvo anokio Stanislovo Narutavičiaus brolis, o abu gi susipyko, tai keistai gavosi: vienas kovojo už tai, kad Lietuva būtų pajungta Lenkijai, gi kitas kovojo už tai, kad Lietuva liktų laisva ir nepriklausoma.

Tai vat šitas Gabrielius ir kovojo už Lenkiją, dargi taip kovojo, kad paskui tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu. Buvo žymus Josef Pilsudski draugelis, tai įtaka buvo tokia, kad galima sakyti, jog vienas iš kelių įtakingiausių visos Lenkijos žmonių. Pačioje Lenkijoje pagarsėjo tuo, kad per porą metų atstatė šalį, nusiaubtą I Pasaulinio karo - jau 1921 ten buvo atstatyta apie 270 tūkstančių sugriautų statinių, iš jų - virš 300 tiltų. Tą anas puikiai gebėjo, nes buvo garsus architektas ir profesorius iš Šveicarijos Ciuricho universiteto, geriausias Europos hidroelektrinių statytojas.

Nuo 1920 iki 1922 Gabrielius Narutavičius buvo Lenkijos viešųjų darbų ministras, paskui patapo užsienio reikalų ministru, o tada ir Lenkijos emisaru Vilniaus kraštui, kas reiškė, jog išties jis ten tą Vidurio Lietuvos pseudovalstybę ir valdė. Tai ir gavosi viskas taip, kad prie Lenkijos prijungė Vilnių. O tada ir patapo Lenkijos prezidentu.

Tai paskui kažkaip gavosi, kad kažkoks neaiškus klerikalas, pasipiktinęs kad prezidentas Lenkijoje yra kažkoksai lietuvis, o dar negana to ir kažkoksai nelabai klerikališkas, tai ėmė ir nušovė. Taip Gabrielius Narutavičius ir tapo nušautuoju prezidentu. Tai tą pridūrką, kuris aną nušovė, lenkai paskui sušaudė irgi.

Ten su tuo nušovimu irgi buvo istorija tokia keista, kad kažkie lenkų nacionaldemokratai, kurie buvo panašiai kaip nacionalsocialistai, kažkokioje nacionalinėje asamblėjoje surinko 227 balsus, o tuo tarpu Gabrielius Narutavičius surinko 289, bet iš šitų 113 balsų priklausė visokioms mažumoms. Tai tada visokie ten nacionaldemokratai labai šaukė, kad Gabrielius Narutavičius yra rusų, žydų, komunistų ir lietuvių iškištas valdžion, todėl netinkamas. Bet kadangi nuo tų rėkavimų niekas nepasikeitė, tai ir baigėsi tuo, kad nušovė.

Tai tas pridūrkas, kuris nušovė, tai buvo kažkoks Eligiusz Niewiadomski, kažkoks nevykęs dailininkas. Tai kadangi su paveikslais jam nesisekė, tai anas dirbo kažkokiu klerku kultūros ministerijoje. Bet kadangi ir ministerijoje nesisekė, tai anas nutarė dalyvaut politikoje, toje kažkokioje nacionaldemokratų partijoje, taip kad aiškus nacis. Tai vat taip aktyviai dalyvaudamas ir pridalyvavo - pasisekė prezidentą nušaut. Ale paskui nepasisekė vėl, nes jį staigiai sučiupo, o paskui ir sušaudė.