Tradicijos

Tradicijos dažniausiai yra arba kokios nors dogmos, arba tiesiog reklaminis mėšlas. Nors aišku, kad būna ir kokių nors išimčių, bet anos jau retos.

Dažniausiai gi šį žodį išgirsime, kai pavyzdžiui, kokia nors sūrių gamykla ima skelbti apie kažkokias senovines sūrių gamybos ir kokybės tradicijas, nors ana įkurta kaip tik sovietmečius, o tais laikais jos gamintuose sūriuose žmonės atrasdavo padvėsusias peles, tarakonus ir kartais dar kai ką žymiai prastesnio.

Arba štai ima koks nors bankas skelbti, kad pavyzdžiui yra įkurtas Lietuvoje dar kokiais nors 1920 ar panašiais metais, nors visai ir nesvarbu, kad paskui jis subankrutavo, o dar paskui jį sovietai nusavino. Ale susikūręs iš naujo, skelbiasi apie esą kažkokį ten tęstinumą. Tai čia jums priminsim tada, kad šiais metais atsikūrė Pipedijos bankas, kuris turi pasias seniausias tradicijas iš visų Europos bankų, nes siekia dar 1637 metus.

Bet gi dar kvailiau skamba, kai apie tradicijas ima pezėti visokie politikai, katriems anos išvirsta į kokias nors šeimos vertybes ar dar kokį nors panašų biesą, nes pagal juos santuoka - tik ta, katra popieriais įregistruota, o jau po jos - kad ir nusimarink, bet viskas jau tikrai būsią gerai.