Račo blogas

Račo blogas - puikiausias blogas, tai kodėl jį kažkas nesyk užvadina kaip račvietė - gal tik todėl, kad ne šiaip sau, o paties Artūro Račo vardu? Kaipgi didelis, nemenkas, tai aišku vienos kontraversijos aplink: kažkurie žavisi, o kiti baisiai keikia!

Jeigu Pipedija, tai - Internetų šikna, tai Račo blogas - visiška priešingybė, nors kai kurie ir meluoja, kad kokie Internetų kakučiai visai tenai ne priešingybė, o tiktai blogas, tai yra ne blogas, o tinklaraštis.

Tokia internetų atmaina yra - Račo blogai. Dar būna, kad ten pasekėjai gausiai jam komentuoja, tai tas ir atrašo. Tai va, sienlaikraštis toks elektroninis, tik kažkaip Račas ten nuotraukų nei paveiksliukų nededa - gal neturi skonio...

Račo blogo komentatatoriai

Visai nepanašūs į kokio Delfio, Lietryčio ar panašių portalų komentatorius. Kaip taisyklė, tai išsilavinę ir kultūringi žmonės, kupini entuziazmo ir gerų patarimų blogo autoriaus - Artūro Račo, katrą jie švelniai vadina tiesiog Tinklaraštinyku - atžvilgiu.

Anas juos irgi myli, kloja jiems staltiesėles ant kelio ir net sugalvojo aniems tokią intymią pravardę - dundukai.

Taigi, komentaruose ten kasdien galima stebėti kinietiško vyksmo operą - "Tiklaraštinykas ir Dundukai"

Račo blogo žiurkė

Tame bloge gyvenantis bjaurus padaras, graužiantis ir naikinantis visą, ką Artūras yra sukūręs gero, iš vidaus, betgi neišsiduodantis, nes slaptas, niekad nieko nesako ir nekomentuoja, tiktai viską, kas papuola sako ir nusišneka. Dar žr. Račo blogo žiurkė.

Internetų paskalos visokios

Slapto pirkėjo nuomonė ar kokios nors anoniminės apklausos, taigi dabar atspėkit, kas gi taip galėtų parašyti neteisybę ir gandus, matomai aišku, kad ne apie Račo Blogą, o galimai apie kokį nors Andrių Užkalnį, kodėl jis taip nuobodus, kodėl taip nepasiekiamai jam atrodo žurnalistai, o kaip nuolat kankina kankiniškos kančios. Ne kitaip jau, čia gal netgi dūšios riksmas, kurį išreiškė skaitytojo išraiška, paskaičiusi kažkokius internetų apsilojimus:

Pasakiškos nuobodybės zanudstva, tiesiog tyčia nesurašytum, kad būtų taip beprotiškai nuobodu. Susideda iš begalinio ir gramatiškai teisingo bumbėjimo ir dūsavimo apie tai, kaip nusivažiavo Lietuvos žurnalistikos ir politikos standartai ir kaip būtų geriau, jei visi būtų tokie, kaip Račas, ir rašytų, kaip Račas. Kiekviena Račo diena - tai nauja proga dėl ko nors pasielvartauti. Račas niekuo nesidžiaugia, nes yra liūdnas, kaip pamirštas koplytstulpis.

Periodiškai pasirodo atsiliepimai-priminimai apie tai, kaip Račas yra Lietuvos sąžinė ir kaip jį reikia gerbti, nes nekeičia savo požiūrių ir yra dėl to praktiškai šventas.

Pažiūrėjus į Račo požiūrius, lengva suprasti, kad kodėl jis jų nekeičia, nes neatrastum žmogaus tiek tupo, kad sutiktų tuos požiūrius paimti iš jo ir mainyti į ką nors vertingą. Kadangi požiūriai yra savo absoliučios banalybės dėka kaip ir nulis, iš kurio padauginus bet ką, išeina irgi nulis, taip ką čia keisi. Kai škatulkoje tuščia, galima ją girti, kad ji nekeičia turinio.

Kraują stingdanti nuobodybė Račo bloge yra sumaišyta su pasimėgavimu savo šventumu ir teisingumu. Jei kas nors drįsta kaip nors mesti šešėlį ant Račo absoliučios moralinės tobulybės, oponentas yra užbubinamas nepailstančiu ir mandagiu Račo aiškinimusi, kas čia norėta pasakyti, paskui visiems baigiasi kantrybė ir oponentas atsiduria komoje, o Račas lieka teisus.

Pastebėta, kad visais užsienio politikos klausimais daugybę metų visiškai sutampa Račo ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos pozicijos.

Daugybos lentelę skaityti yra įdomiau (kai kas sako, kad ir naudingiau), nei Račo blogą.

Specialistų nuomone, Račo blogas gali būti naudojamas sunkių psichinių sutrikimų gydymui, nes kognityvinius procesus smegenyse ir žievės sujaudinimą sumažina kelis kartus.

Dalyvavimas Račo bloge yra vienintelė dokumentuota priežastis abejoti, ar nediskutuotinai gudrus Mokytojas Aurelijus iš tiesų yra absoliutus elitas, nes jei būtų absoliutus elitas, tai su Raču šikt į vieną lauką neitų. Matyt, yra kokiais 98% elitas.

Linkas į Račo blogą:

Račo blogas internete

Įdėjom čia tokį - gal ir jis įsidės...