Inertiškumas

Inertiškumas - patologinis paciento negebėjimas perjungti dėmesį nuo vienos temos prie kitos. Atitinkamai sustoja ir paciento gebėjimas pradėti mąstyti kažką naujo. Sunkiais atvejais inertiškumas gali pasiekti tokį lygį, kad pacientas nereaguoja į kokius nors aplinkos įvykius, nes negeba persijungti.

Paciento dėmesys pasidaro toksai kaip ir lipnus, sunkus - jis jau apie kažką kai pradeda galvoti, tai ir galvoja apie tai. O klausimai jam nepadeda persijunti - būna, kad kol sureaguoja, kelis kartus reikia perklausti. Kita vertus, pats mąstymas ir dėmesio koncentracija nebūna pagerėję - priešingai, inertiškumas atsiranda dėl to, kad ir mąstymas sulėtėjo ir susilpnėjo, ir trumpalaikės atminties resursų trūksta, ir šiaip dėmesio koncentruoti į daugiau kaip vieną dalyką nesigauna. Dėl to pacientas dėmesį kreipia tik į tai, ką tuo metu galvoja, o kokių nors klausimų nelabai ir girdi, nes jiems to dėmesio neužtenka.

Dažniausiai sąmonės, mąstymo ir dėmesio inertiškumas pastebimas esant epilepsijai, visokioms smegenų infekcijoms, šiaip smegenų pažeidimų pasekmėms, ypač toms, kurios per ilgą laiką išsivysto. Būna kad ir esant depresijai ar hipochondrijai inertiškumas pasireiškia.

Prie infekcinių encefalitų dėmesio inertiškumas kartais pasiekia tokį lygį, kad žmonės išvis praranda gebėjimą orientuotis aplinkoje - dėmesys tiesiog nepersijungia nuo to, kad pacientas jaučia save gulintį lovoje prie to, kad atsikelti ir nueiti į tualetą.