Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Subskraibink Pipediją ant FB:

3D

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Parenthetical exclamation.jpg  Šitam straipsniui reikia pipediškumo.

Padėkite Pipedijai ir šiam straipsniui, padarydami/pridėdami to, ko jam dar reikia.
O ar šiam straipsniui iš tikrųjų reikia pipediškumo, tarkitės diskusijose.

3D - O taigi briedas toks skirtas veizėti vaizdą iš ekranų visokių. Tipo veizėjant 3D vaizdą gali matyti jį kažkaip taip lyg atrodo jog jis yra tikras.Tai čiau jau prašome pataisyti ar papildyti jei žinote.

Visatatai derėtų vadinti ne 3d vaizdu, o stereo vaizdu. Esmė ir kilmė to tokia, kad žmogaus regėjimas yra stereoskopinis, iš esmės žmogus nemato trimačio vaizdo, jis mato dvi plokštumas, kurias atitinkamai interpretavęs gali nustatyti atstumą iki objekto. Kai XIX amžiaus viduryje atsirado fotografija, žmonės ėmė ją dievinti, bet joje dar šioto trūko, vaizdas buvo lyg iš paveikslo, tarytum netikras... ir tada dar to paties XIX amžiaus antroj pusėj kažkas ėmė ir sugalvojo, kadgi žmogus turi dvi akis, tai ir fotoaparatui galima pritaisyti du objektyvus. gautus du nedidelius(dažniausiai iki 4x5" dydžio) negatyvus išryškinus būdavo padaromi kontaktiniai atspaudai(jau pozityvūs), katruos savu ruožtu statydavo į tokį special rėmelį(analogą 3d akiniams), per kurį žiūrint vaizdas atrodydavo lyg tikras, matomas per savo paties akis, nes susidarydavo atstumo pojūčio įspūdis ir pan.....

iš pradžių šitas išradimas buvo naudojamas tik pramogai, vėliau visokie šikniai žvalgybininkai sugalvojo, kad galima tai pritaikyti ir kare... Antram pasauliniam kare aeronuotraukoms dažnai būdavo naudojami stereo fotoaparatai... vėliau stereofotografija užsiiminėjo bene išskirtinai tik peizažistai, tarp kitokių fotopsichų tai buvo rečiau pasitaikantis sutrikimas...

3D žiūrėjimo tipai

O gi dar pasirodo yra visokių ten visokių 3D veizėjimo technologijų ir kitokių šposų bei išmislų tai čia pavardinta keleta tokių tai jau pataisykit ar papildykit jei žinot daugiau.

Spalvų kodas - Na čia jau pati paprasčiausia sistema kuria gali naudoti kiekvienas dibilas. Jai naudojami raudonos ir mėlynos spalvos lešių akiniai Visas tolkas yra tame kad ekranas rodo du skirtingus vienos scenos vaizdus kurie skiriasi pozicionavimu horizontalėje.Taip stimuliuojami skirtingivaizdai kiekvienai akiai.Ir kažkaip ten užtikrinama kad vieną akį pasieks tik viena spalva ar pnš. Tada tipo akys gauna skirtingus vaizdus ir mozgai sukuria 3D iliuziją. Šitą sistema galima naudot praktiškai belenkur tik ekranas turi kažkaip ten šviesti specialiai.Tik jeigu bus naudojama ilgai tai galima ir žabalu patapti nes šita sistema labai vargina akis O taip tai gana pigus malonumas kurio dienos jau suskaičiuotos nes į šių šposų rinką veržiasi šie naujesni šposai. Tai yra niekam tikęs metodas, nes tataip iškraipoma žiūrovo akis pasiekianti vizualinė informacija.

tai čia šitokį briedovą vaizdą turi rodyt ekranas kad galėtumėt veizėt 3D spalvų kodo būdu

Poliarizuoti stiklai - Durnoms galvoms iškart pasakom kad ne apie garsiają grupę čia bus kalbama. O jau ši sistema abu vaizdus rodo vienu metu ale rodymo metu vaizda yra projektuojamas per specialius filtrus kurie poliarizuoja vaizdą skirtingom kryptim. Šiai sistemai žiūrėti irgi reikalingi akiniai. Šią sistemą naudoja daugelis kino teatru, bet galima žiūrėt ir per teliką(su sąlyga kad pirksit labai blatną telika ir kad bus tokių televizijų siūlančių tokias paslaugas).

Aktyvus užraktas - O čia kadrai yra įrašomi HD kokybe ir rodomi dideliu greičiu. Tada specialus akiniai su batareikomis kažkaip tai blokuoja kai kuriuos kadrus kad susidarytu 3D vaizdas.Bet reik didelio dažnio ekrano. Gal ir būtu gera jei visi gamintojai susitartu ir imtu užsiiminet tik šia sistema

Vaizduokliniai akiniai, dar gali būti vadinama virtualios realybės akiniais - čia tokia sistema, kurioje naudojami akiniai su juose esančiais monitoriais, rodančiais vaizdą iš skirtingų perspektyvų. Realiai yra pati geriausia beigi tikriausia(nes vaizdas atkuriamas, be spalvinės informacijos praradimo, kaip spalvų kodo metodu), atsirado dar xx amžiuje, kai tik atsirado buvo labai brangu...