Diedovščina

Diedovščina - tai diedų valdžia. Labiausiai išsibujojęs šitas reiškinys buvo Tarybinėje armijoje, nors analogiškos veiklos buvo rasta sovietinėje sistemoje kur tik nori - gamyklose, universitetuose, mokyklose ir t.t.

Tai yra kai diedai dūchina dūchus, kitaip sakant vyresnieji išsidirbinėja prieš jaunesniuosius. Dabar tai vadinasi nestatutiniais sankykiais. O sistema, beje, sukosi labai stabiliai - dūchinti jaunuoliai tapdavo diedais ir dūchindavo kitus dūchus. Kaip tai vykdavo?

Na sakykim kuopai liepia kasti sniegą - kasa dūchai, o diedai rūko. Reik valyti tualeta - pasigauni dūchą ir jam liepi. O ko tik nebūdavo iš neturėjimo ką veikti. Pvz. dūchas gauna laišką iš namų - aha - šiandien penkiolikta diena - truputį praplėšia voką, ideda penkių kapeikų monetą ir penkiolika kartų tuo voku dūchui per nosį - tik tada laišką atiduoda. O jei dūchas priešinasi - tai aišku, būrys diedų jį primuša ir pasiūlo geresnių darbų, pavyzdžiui, valyti klozetus savo dantų šepetuku. Ir taip toliau.

Vyresnybė paprastai tokį elgesį toleruodavo nes patys buvo taip užaugę. Ir neduokdie buvo būti silpnesniam, ar patekti vienam, pvz. į kuopą, kurioje vien azijatai, o tokius pokštus kitąsyk darydavo specialnai, idant puosėlėti tautų draugystę.

Panašiai taip nutiko tūlam Artūrui Sakalauskui, kuris 1987m būdamas armijoje nupylė 6 bendrakuopius, praporščiką, kuris ramiai į viską žiūrėdavo, ir netyčia užklydusį civilį palydovą, mat viskas vyko zekų pervežimo vagone . Tai padarė, kai po eilinių žiaurių sumušimų diedai jam ėmė grąsinti, kad paskandins jį klozete. Faktas, kuris buvo pilnai pagrįstas liudijimais - jį nuolatos žiauriai pizdindavo ir atrodo - prievartaudavo.

Ši istorija nuskambėjo plačiai dėl to, kad jau buvo perestroika, o tada leisdavo jau viskuo skųstis. Vargšą jaunuolį sugebėta ištraukti iš karinio tribunolo rankų jau po to, kai jis buvo "ištirtas" Kaščenkos filiale Leningrade. Tyrimas susiveedė į tai, kad dvi savaites jam keliasdešimt kartų per dieną buvo daromas ECT seansas, tad po viso to tyrimo jis stebuklingu būdu pavirto į nešnekančią ir nieko nesuprantančią daržovę, o psichiatrai užrašė diagnozę "šizofrenija". Tokiu būdu net ir per šį skandalą gavosi taip, kad diedovščinos esą nėra. O pats Artūras Sakalauskas būktai norėjo užgrobti traukinį ir su juo pabėgti į Vakarus, bet esą patriotiškai nusiteikę bendrakelioniai to padaryti neleido ir laikė jį už skvernų - atseit jam nieko kito neliko norint išduoti garbiąją CCCP kaip tik jais atsikratyti.

O tokių istorijų būta ne viena ir ne dvi - tik kad tyliai tribunolas nuteisdavo sušaudyti ir viskas.

Beje, kažkas panašaus vykdavo visur. Pvz. universitetuose - prieš akademiką tūpčiodavo visi, prapiesoriai - tik prieš akademikus, ir taip toliau analogiškai, o studenčiokus "statydavo į vietą" visi kas papuola. Ir gamyboj tas pats būdavo. Jei pažiūrėsim kaip gi tas Černobylis susprogti sugebėjo buvo tas pats - dūchas jaunas inžinierius negalėjo atsispirti "diedo" nurodymams, nors ir stengėsi daryti viską teisingai. Beje, kalbama, kad būtent per tai ir gyvi liko - du lochus dūchus paliko į lemputes veizoti, o diedai nubėgo pažiūrėti kas atsitiko. Taigi va.

Nepriklausomybėje diedovščina gal kiek ir išėjo iš mados, tačiau naivu būtų tikėtis, kad nuėjęs dirbti į kokią firmelę neužtaikysi ant pižono derektoriaus prieš kurį teks tūpčioti bo gatvėje be darbo nesmagu kaip tais.

Visokie šaltiniai beigi nuorodos

Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos.