Disimuliacija

Disimuliacija - sąmoningas arba nesąmoningas savo ligos požymių slėpimas, kylantis dažniausiai dėl anozognozijos. Itin būdingas psichikos ligoniams, siekiantiems išvengti psichiatrinio gydymo ar nemalonių procedūrų, pvz., elektrokonvulsinės terapijos.

Gydytojas, dirbantis su psichikos ligoniu, turi būti atidus ir kritiškai žiūrėti į ligonio pasakojimus apie savijautą. Negalima pasitikėti, jei stacionare gydomas ligonis teigia, kad jaučiasi gerai, yra viskuo patenkintas. Tokiu atveju turi būti skiriamos padidintos neuroleptikų dozės, antidepresantai. Esant aktyviai ligonio disimuliacijai, taikytina elektrokonvulsinė terapija.

Ligonių, kurie įtariami kliedesiais ir haliucinacijomis (schizofrenija, psichopatija) atveju įtarus disimuliaciją, taikytinas gydymas neuroleptikais šokiniu arba zigzaginiu metodu, esant atkakliai (ilgalaikei) disimuliacijai prie didelių neuroleptikų - laikinas gydymo nutraukimas (iki 3d.), su psichoterapiniu tikslu pademonstruoti ligoniui, kad jis sunkiai serga.

Psichologinis disimuliacijos testas

Patariame su pacientais visada atlikti paprastą testą dėl disimuliacijos:

• Pacientui užduodamas klausimas, kaip jisai vertina savo būklę, ar jaučiasi sergantis.
• Tuo atveju, jei pacientas teigia, kad jisai serga, tai reiškia, kad jis kenčia dėl ligos, todėl turi būti gydomas
• Tuo atveju, jei pacientas neigia savo ligą, tai reiškia, kad jis negeba adekvačiai vertinti savo būklės, todėl vienareikšmiškai serga ir turi būti gydomas priverstinai