Nepažįstamoji iš Senos

Štai tokia Nepažįstamoji iš Senos, atlipdyta iš gipso, žadino visokių nekrofilų vaizduotę

Nepažįstamoji iš Senos, dar vadinama kaip L'Inconnue de la Seine - tokia romantinė paskenduolė, inspiravusi dešimtis visokių apsakymų pradžioje Prancūzijoje, o vėliau - ir kitose Europos šalyse. Praėjus ketvirčiui amžiaus po anos nusiskandinimo, istorija pasiekė ir garsų lietuvių literatūros klasiką Antaną Vienuolį, katras kažkurią nelaimingą istorijėlę išvertė, pagražino, pataisė taip, kad būtų apie kažkokį kaimą ir paleido apyvarton.

Šiais laikais, kai jau žmonės blaiviau vertina visokius romantinius kliedesius, visa ta paskenduolė yra tapusi romantiškos nekrofilijos simboliu, nes krūvos visokių lavonų garbintojų ją išgarbino tiek, kaip daugiau nieką kitą. Taip kad mergos žinokit, jei nusižudysit, tai atsiras nekrofilų, kurie smaukys, jūsų lavoną įsivaizduodami. Taip kad geriau to nedarykit.

Nepažįstamoji iš Senos - romantiška paskenduolė

Senobinė paskenduolės nuotrauka, kuri labai populiari būdavo Paryžiaus bohemoje - tie ją kabindavosi ant sienų, kaip papuošimą ir gražų meną

Nepažįstamoji iš Senos reale buvo tiesiog kažkokia paauglė, katra ne tai buvo įmesta vandenin, ne tai šiaip įšoko, o pragulėjusi per Paryžių tekančioje upėje gal metus, jei ne daugiau, buvo ištraukta. Kadangi lavonas neblogai išsilaikė, o kartu dar ir papurto, tai atrodė visai neblogai - blyškus, baltas, be lavondėmių. Taip paauglė ėmė ir sukėlė tuomečiams verksmingiems romantikams daug visokių minčių apie tai, kokia ten graži mergina ir kokia nelaiminga meilė matyt galėjo būti.

Apie 1880 metus kaip tik buvo tokios mados, kad viską aiškinti nelaimingomis dvasingomis gyvenimo istorijomis. Taip kad greitai visokie rašytojėliai prikūrė apsakymų apie tai, kad nelaiminga meilė nužudė vargšę merginą, kuri nusižudė. Patoanatomai gi tiktai nustatė, kad tai merginai buvo 16 metų, bet nelaimingos meilės požymių nerado. Taip kad visgi šitą versiją derėtų atmesti.

Vienok kadangi nepavyko identifikuoti, kas ten per ta paauglė buvo, ir netgi ieškant dingusiųjų, taip ir nepavyko nei vienos dingusios paauglės atrasti, tai įtikinamiausias spėjimas čia būtų, kad tai buvo į Paryžių uždarbiauti atvykusi prostitutė, kurią į vandenį įmetė jos konkurentės. Vienok šita versija irgi graži, mat romantikos ištroškę tuomečiai menininkai prostitutes irgi laikydavo labai nelaimingomis, labai dvasingomis ir taip toliau.

Taigi, paskenduolė iš Senos smarkiai išpopuliarėjo, mat ją prieš laidotuves balzamavę lavonų meistrai gražiai suformavo veidą, suteikdami šiam šypseną, o balta paskendėlės oda irgi pridavė negyvėlei kažkokio šarmo. Taip kad neurotinės isterikos apie meilės ir mirties dvasingumą tęsėsi ilgai - štai dabar ir turi mokinukai mokyklose mokytis apie nelaimingas savižudes.

O dar viena versija tai sako, kad tiesiog iš durnumo ana paėmė greitą paskolą, tai paskui ir teko nusižudyt, o jokios meilės tenai nei nebuvo...

Nepažįstamoji iš Senos, kaip romantizmo rašytojų gražuolė

Čia dar kažkokių menininininkų nuotrauka dvasinga labai

Ir čia dar kažkokio labai garsaus fotografo labai dvasinga nuotrauka

Čia reikia pasakyti, kad šita Nepažįstamoji iš Senos ne šiaip kokia perkeltine prasme tapo garsenybe, o visiškai tiesiogine. Mat tarp ją aprašinėjusių ir minėjusių rašytojų - ne tik koks Antanas Vienuolis, bet ir toksai niūraus depresyvumo genijus, kaip Albert Camus, katras lygino šitą lavoną su Mona Liza, rusas Vladimiras Nabokovas, kuriam šioji sukėlė dar romantiškesnius jausmus, nei Lolita, o dar ir Rainer Maria Rilke irgi kažką ten rašė apie tai. Ir dar iki šiolei tai besitęsia, nes ir Chuck Palahniuk kažkokioje ten knygoje ją aprašė.

Paskui toksai meno ir kultūros kritikas Al Alvarez, kuris šitą fenomeną tyrinėjo, rašė, kad suvelti šitos paskenduolės plaukai ir prarasta šukuosena per visokias nuotraukas ir paveikslėlius, plitusius Prancūzijos ir Vokietijos bohemose, išplito taip, kad XXa. pradžioje ėmė keisti madas ir vos ne iki pat XXa. vidurio moters idealo įvaizdžiu tapo būtent šioji paauglė. Tuo šiaip tai visai galima įsitikinti, nes pavarčius visokias senas nuotraukas, galima atrasti, kad taip ir yra.

Medicininis manekenas

Vienok apie 1958 kažkokia firma, gaminanti manekenus medikų mokymui sukūrė specialią versiją, skirtą paskenduolių gaivinimo treniruotėms. Tai paskum, norėdami pasireklamuoti, pasiskelbė, esą čia irgi kūrė pagal tos paskenduolės pomirtinę kaukę. Vienok čia vėlgi reikia pasakyti, kad neaišku, kiek tame pigios reklamos, nes nelabai panaši gavosi.

Ale kadangi dar ir dabar kartais yra vienas kitas romantiškas smauklys, kuriam visokios ašaringos istorijos labai prie širdies, tai čia galim visokius medicinos studentus pradžiuginti: jūs, kai darote dirbtinį kvėpavimą manekenui, tai šitą darote pigiai ir nevykusiai tos paskenduolės kopijai, padarytai iš plastmasės.

Ir kažkokie ten mokslininkai apskaičiavo, kad jei tą dirbtinį kvėpavimą vadinsim bučiniais, tai šitoji paskenduolė yra labiausiai pasaulyje nubučiuota žmogysta, tiesa, po mirties. Taip kad čia išties yra tokia nekrofilija.