Bačka

Tai čia psichai iš JAV Naujosios Anglijos 1924 metais tokį bokštą iš statinių buvo pastatę, rekordas vienok...

Bačka gi ar statinė - indas, katrame galima laikyti gerybes visokias. Gera bačka daroma būna iš tinkamo medžio - ąžuolo, kartais uosio, o prastesnės gi, kur pigios - kartais daromos ir iš pušies. Betgi nėra to blogo, kas į gerą neišeitų - prastos pušinės bačkos mažiau laidžios vandeniui, taigi jose galima ir kopūstus raugt...

Būna didelės statinės, katros tokios, jog ir gyvent būtų galima viduj - 5 metrų skersmens, o būna ir mažesnės įvairios statinaitės, bačkutės, bačkelės ir bačkytės - kai kurios net mikroskopinės suvenyrinės, niekam netinkamos, kokių 10-20 centimetrų didumo, bet namams gi patogiausios dažniausiai mažos ir vidutinės - nuo 10 iki 200 litrų talpos, priklausomai nuo to, ką jose laikysit.

Bačkos irgi statinaitės gėrimams laikyti

Geros gi bačkos naudojamos alui ir vynui, o taip gi ir stipresniems gėrimams - viskiui, brendžiui, kojnakui ar romas išlaikyt, pasendint, o taip pat gi ir samanei, kad šioji į starką tikrą pavirstų.

Tai dar beje, įdomybė kokia - jei bačkutėje buvo ilgiau laikomas ir sendinamas alus, tai po kiek laiko, ją praskalavus švelniai vandeniu, kad dumblą išplaut, galima supilt samanę ir toji pastovėjus jau geresnį ir skanesnį aromatingumą įgaus. Tai čia tokie pakaitiniai sendinimai su skirtingais gėrimais - tai irgi atskira metodologija gaunasi.

Modernios statinaitės

Tai aišku, visos medinės bačkos turi tą trūkumą, kad slėgį prastai laiko - todėl jei alų brandinimui supilsit ir gerai užkalsit volę, tai bačkutė išsipūs ir alus lauk ims sunktis. Tai užtatai paprastai alų pilama ne į medinę, o į plieninę bačkutę, kuri slėgį gerai laiko ir patogi yra.